Naujųjų metų iliuzija

Atėjo 2020 metai. Žiemos šventės nešė ne tik džiaugsmą, bet ir įtampą. Minios ėjo į prekybcentrius leisti pinigų viskam iš eilės. Važiavo į prekybos centrus ir keikėsi, kad ten tiek daug žmonių. Ko jie visi atvažiavo?

Metai turi tiek dienų, kiek turi, nes tiek laiko žemė užtrunka, kol apsisuka aplink saulę. Tačiau Naujųjų metų pradžia – ne kalendorinė – tik pačių žmonių sprendimas.

Daug visko prisižadėjome, kad kitąmet bus kitaip. Tačiau, ar tai tikra? Šios šventės data – visiškai niekuo neypatinga. Niekas nesikeičia, metai yra tokie nauji, kokiais mes juos norime matyti. Senstame taip pat viena linija…

Vidinių problemų išspręsti išoriniais pakitimais negalima. Daugeliui išorinis manipuliavimas atrodo daug pigesnis ir paprastesnis – nereikia keisti savęs.

Visiškai esame priklausomi nuo aplinkos vertinimo, nuo like`ų skaičiaus feisbuke, nuo aplodismentų scenoje. Blogus dalykus mes linkę geriau įsidėmėti, jais labiau domimės.

Komentarai internete ir socialiuose tinkluose prarastų labai daug nereikalingos įtampos, jei pažvelgtume į įvykius kritiškiau – neleisdami emocijoms dominuoti.

Kiekvienas esame skirtingas, mus veikia skirtingi argumentai. Yra tokių, kurie iš tiesų gali daug ką pakeisti, tačiau bijo bausmių. Kaip egzistuoja turinio kūrėjai, taip egzistuoja ir paranojiniai nuomonių formuotojai. Tas purvas – vienintelis vaistas dideliam kiekiui žmonių, kurie nuodija gyvenimą savo bukumu ir lėkštomis įžvalgomis. Sujauktas protas puola teikti pagalbą, siūlo sprendimus, žarstosi patarimai. Yra aplinkybių, kurios nuo mūsų visai nepriklauso – gamtos katastrofos ar žmogaus sukurtos katastrofos. Nuo mūsų nepriklauso visų laukianti mirtis.

Gyvenime yra visko – balto ir juodo. Mūsų reikalas tarp juodo ir balto pamatyti visą spektrą spalvų. Nesame nei viename iš tų galų. Esame kažkur per vidurį. Negalime užkabinti atsakomybės už savo nesėkmes ant kitų žmonių. Kaimynų, artimųjų ar tolimųjų apkalbos tėra nesupratimas, kad esame skirtingi. Niekas nėra viršesnis, niekas nėra menkesnis. Lygių taip pat nėra. Kuo geriau sekasi, tuo daugiau aiškinančių, kaip gyventi. Kuo kvailesni, tuo daugiau aiškina.

Žmonės, kurie gerai gyvena – šalia mūsų. Jie nesiskundžia ne todėl, kad jiems nėra sunku. Jie neturi skundams laiko, jie kuria savo gyvenimą.

Žymiausias šiuolaikinės Lietuvos filosofas Arvydas Šliogeris sakė: „Ir kuo „aukštesnė“ technologija, tuo radikalesnis šis despotizmas, tuo tobulesnė vergija, tuo labiau „mase“ paverstas hominidas įbrukamas į absoliučios vergijos būklę. Nėra tobulesnio pavergimo už Ekraną, o technologijos šamanai žada sukurti dar tobulesnes absoliučios vergijos mašinas…“