Odė kelininkams, konkurso fiasko ir modernaus miesto ilgesys

Į Lietuvą pagaliau atkeliavo tikroji žiema. Pusnys sniego, gražiai, lėtai krentančios snaigės, neapsakomai gražūs vaizdai pravažiuojant pro miškus ir, žinoma, paverkimai dėl kelininkų darbo ar nenuvalyto šaligatvio. Tai lyg ir neatsiejama Lietuvos kultūros dalis, greitu metu tapsianti istoriniu, saugomu paveldu, nes kiekvienais metais vis geriau išmokstame tai daryti. Turime jau į paveldą tikrai tinkančių įrašyti frazių, tokių kaip „kelininkus ir vėl žiema užklupo netikėtai“ arba „žiema atėjo netikėtai, o į kvietimą neišeiti iš namų sureagavo tik kelininkai“. Aišku, ne tik kelininkai kalti, taip pat ir išrinkta valdžia, ta, kur Seime sėdi ir nieko nedaro. „Va, pavažinėtų jie kaip paprasti žmonės…“ – feisbuke komentuoja „Gintaras Gintaras“, ar po „Tiesiog Aš“ slapyvardžiu pasislėpęs „klaviatūros karys“. Duok lietuviams ne žaidimų ir pramogų, o galimybę paverkti dėl valdžios ir kitų „opių“ problemų. Štai čia jis tikrai jausis savo vietoje ir laimingas.

Apsidairykit, kokia graži žiemužė,
jau penktą ryto mūsų barstytuvai ūžia.
Žiūriu kaip barsto jie smėlį, druską, žvyrą
ir ašarėlės į sniego pusnį byra…

Su jumis ką tik pasidalinau ištrauka iš parodijų grupės „Glorija“ dainos „Daina apie kelininkus“. Šiuos akcentus rašau ankstų ketvirtadienio rytą, dar kai niekas po praėjusios nakties snygio neišvažiavo į darbus. Manau, kad šiandien tikrai dar papildysime „paveldo“ kraitį naujomis sparnuotomis frazėmis ar juokeliais. Beje, labai gerai pasakė metų vyru išrinktas ūkininkas, „Youtube“ tinklaraštininkas Petras Šiaučiūnas: „Ir vėl kelininkus žiema užklupo netikėtai! Ne, nusipirkite geras žiemines padangas ir pasipraktikuokite važinėti“, – po pirmojo rimtesnio snygio tuomet sakė P. Šiaučiūnas. Ir iš tikrųjų, jei jau pradedame skųstis, kad atnaujintoje sankryžoje likę šiek tiek provežuoto sniego, kur nepralenda valytuvas su skydu, galbūt reikėtų susimąstyti ir pastatyti automobilį žiemai į šiltą garažą ir pradėti naudotis nemokamu viešuoju transportu? Ir gamtai gera padarysite, ir nervų sutaupysite, nes neteks vairuoti nevalytais miesto keliais.

Iš netikėtai užklupusios žiemos peršokime prie kito gana svarbaus ir daug rokiškėnų nuomonių sulaukusio įvykio – „Rokiškio miesto vartų“ konkurso. Konkursas buvo skelbtas tam, kad atnaujintume įvažiuojančius pasitinkantį miesto ženklą. Idėja gera. Nors ir esame kultūros ir paveldo miestas, visgi modernumo net ir mums reikia. Jei atvirai, labai laukiau pasiūlymų moderniam, naujam miesto „veidui“, jei taip galima pavadinti. Juk tai pirmas dalykas, kuris pasitinka įvažiuojat į miestą. Gaila, bet šis konkursas buvo visiškas fiasko. Konkursui pateikti vos du darbai, kurie tikrai ne itin modernūs. Gal piniginiai prizai buvo per maži? O gal tiesiog per mažai iškomunikuotas konkursas? O gal tiesiog niekas nenorėjo tuo užsiimti.

Nemeluosiu, mėgstu brutalizmo architektūrą ir didelius, pilkus betono blokus. Nežinau kodėl, neklauskit, bet jie man visada daro utopinio pasaulio įspūdį. Todėl pirmas darbas, kuriame pateikti miesto siluetai ant didelio betono bloko, šiek tiek žavėjo. Visgi nemanau, kad toks ženklas itin tinkamas, vien dėl jo kitos pusės, kai išvažiuojant iš miesto tave pasitinka tiesiog… niekas.

Antrasis darbas – raidės, nors ir atgyvenęs dalykas, bet pateikus tinkamai gal ir įmanoma „praslysti“, tik ne tokiu būdu. Duok dieve, nesu architektas, nors kažkiek tuo ir domiuosi, bet čia turbūt derėtų tiesiog pasakyti, kad reikėjo tiesiog labiau pasistengti.

Ir iš tikro, nuomonės apie šiuos du konkurso darbus internete buvo pačios įvairiausios. Dažnas sakė, kad galbūt vertėtų visgi palikti seną ženklą, nes tie du nėra „kažkas tokio“. Manau, nuspręsta teisingai. Vėlgi, atnaujinus esamą ženklą, aptvarkius aplinką, galbūt įrengus kokį įspūdingesnį apšvietimą nakčiai su led juostomis ar prožektoriaus, galime modernizuoti turimą ženklą ir jis kur kas labiau atkreips dėmesį.

Apskritai, manau, miestui trūksta modernumo, modernesnių instaliacijų ar kažko, kas patiktų šiuolaikiniam žmogui, kuris nesidomi kultūra ar praeitimi. Statinio, skulptūros, vietos ar kažko, kas trauktų ir mažą, ir jauną, ir vyresnį miesto lankytoją. Kad nebūčiau tiesiog tas kalbantis ir nieko nesiūlantis, tai manyčiau, kad sūpuoklės yra tas „dalykas“, kuris traukia įvairaus amžiaus žmonės ir gali būti pateiktas išties įvairiai. Jei miesto centre turėtume modernias, gražiai pateiktas sūpuokles? Kurios galbūt galėtų keistus kiekvienu metų laiku? A? Ar nebūtų „faina“ pasidaryti keletą nuotraukų ant jų? Manau, tokioje vietoje kiekvienas atvykęs norėtų nusifotografuoti.

Žinau, kad mano sapaliojimai nieko turbūt nepakeis, bet kartais tikrai atrodo, kad per daug žvalgomės per petį į praeitį ir per retai atsisukame į priekį, galvodami, kad pas mus atvykusiems svečiams įdomu tik miesto praeitis. Deja, bet keičiantis kartoms, nujaučiu tendenciją, kad jei ir toliau žvalgysimės per petį ir neturėsime nieko modernaus, tapsime tik miestu, kuris yra statulų ir paminklų galerija, kuris įdomus tik besidomintiems istorija, kultūra, ar tiesiog vyresnės kartoms žmonėms. Galbūt ne visada reikia žiūrėti ir galvoti, kad tam tikras dalykas ar statinys turėtų šimtametė išliekamąją vertę. Galbūt užtenka, kad jis būtų aktualus ir dešimt, penkerius ar net porą metų.