Kai leidybos redaktorė Jurgita parašė, kad iš manęs vėl laukia „Akcentų“, atsakiau klausimu: „Kokių reikia? Politologinių, kultūrologinių ar apie šiukšles?“ Pasidžiaugė Jurga tokiu plačiu pasirinkimu, bet iš tikrųjų vis tiek pačiam teko nuspręsti. Tai nutariau sugudrauti: apie šiukšles rašydamas gali viską, kas kitur netelpa, ar ko pačiam netenka beskirstant temas, užkabinti.
Na, apie šiukšles, tai apie šiukšles. Aktuali visais laikais tema. Ir pelninga. Ar žinojot, kad Italijos mafija savo turtus susikrovė iš šiukšlių verslo? Taip ir buvo. Ar žinojot, kad istorikai labai mėgsta šiukšlynus ir šiukšles? Juk iš to, ką žmonės išmeta ar pameta, galima nepaprastai daug apie juos pasakyti, todėl patys įdomiausi ir informatyviausi žmonijos istorijos artefaktai randami visokiuose šiukšlynuose, sąvartynuose ir kitokiose atliekų vietose. Čia gal ir perdėjau kiek, bet esmės tai nekeičia. Net ir šnipai bei privatūs detektyvai knygose ir filmuose labai mėgsta kniaustis po naudingų ar įtariamų žmonių šiukšlines – jos kartais sukaupia labai svarbios informacijos. Popieriaus šiukšlių, tiesa, mažėja, bet net kompiuterio šiukšlinėje kartais randi labai įdomių dalykų. Savo paties – užmirštų ištrinti.
Bet aš čia norėjau daugiau apie šiukšlių rūšiavimą. Daugėja šiukšlinių butuose, daugėja konteinerių prie privačių namų ir daugiabučių. Viena vertus, mūsų virtuvės nepritaikytos tokiai daugybei šiukšliadėžių: buitinių šiukšlių kibirėlis su maišeliu, plastiko šiukšlių maišelis, popieriaus maišelis, augalinių atliekų konteineriukas, maišelis superkamoms stiklo pakuotėms, maišelis nesuperkamoms stiklo pakuotėms – o spintelė po kriaukle pritaikyta tik vienam šiukšlių kibirui. Kita vertus, kiek erdvės verslui ir jo idėjoms – neapsigaus pradėję gaminti ne tik šiukšlių maišus bei šiukšlines. Virtuvės baldų gamintojai irgi turėtų projektuoti ir pritaikyti virtuvės komplektus daugybei konteineriukų, šiukšlinyčių ir šiukšlinukų. Santechnikos gamintojai jau siūlo virtuvės kriaukles su smulkintuvais, kurie atliekas gražiai sumala ir nuleidžia į šiukšlių maišą.
Taigi, namus šiaip taip patys ir visokių gamintojų padedami susitvarkysim. O kas dedasi, kai tos įvairios atliekos palieka virtuves bei sandėliukus ir nukeliauja į konteinerius? Na, tikėkimės, kad nukeliauja į juos, o ne kur nors į miškus ar pakeles. Tikėkimės, kad rūšiuojate, nors anądien per radiją girdėjau, kad ir surūšiuotos atliekos dar kartą perrūšiuojamos ir tik tada smulkinamos bei kitaip perdirbamos, tad rūšiuojant papildomai išplauti stiklines ar plastikines pakuotes (visokius indelius nuo mišrainių, majonezų, padažų ir panašiai) nėra būtina, svarbu, kad jose nebūtų didesnių maisto kiekių.
Taigi, kas nutinka atliekoms konteineriuose? Teisingai, jos išvežamos į sąvartynus ar perdirbimo įmones. Su šiuo punktu jau kiek sudėtingiau. Mat skirtingus konteinerius išveža ne tos pačios įmonės. Ir jos, bent kol kas, yra trys. „Rokiškio komunalininkas“ išveža buitines ir mišrias atliekas – tuos juodus konteinerius, kuriuos gavote pirmiausia (čia privačių namų šeimininkams) arba tuos metalinius ant kurių užrašyta „mišrios atliekos“ arba „komunalinės atliekos“ (čia daugiabučių gyventojams). Kitas vežėjas – „Ekonovus“ – išveža pakuotes. Stiklo pakuotes iš žalių konteinerių ir plastiko pakuotes iš mėlynų/žydrų. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras nuo sausio mėnesio rūpinasi augalinės kilmės atliekų (rudųjų konteinerių ir tokių, ant kurių užrašyta „Augalinės kilmės atliekos“) išvežimu. Skirtingi konteineriai, skirtingi aptarnautojai, trys atskiri grafikai. Atrodytų, taip paprasta palengvinti žmonėms vargą ir padaryti bendrą kalendorių su grafiku, kada kokie konteineriai išvežami – visi būtų patenkinti. Bet ir čia, kaip daug kur mūsuose, kiekvienas rūpinasi savo reikalais. Atliekų administruotojai (cha!) ir išvežėjai aiškina: grafikus galite pasitikrinti internete. Parodykit man tą, kuris internete ieško šiukšlių išvežimo grafikų! Internetas pilnas šiukšlių ir be tų grafikų. Ir tos šiukšlės gerokai įdomesnės už buitines atliekas. Pasakykit tai kaimo močiutei, kuri, jei ir moka pasijungti prie skaipo (toli gražu, ne visos), tai tas skaipas kaimo bibliotekoj. Tai, kuri iš laikraščio išsikirptus „šiukšlių grafikus“ magnetuku prie šaldytuvo prilipdžius ar už spintos stiklo užsikišus.
Šiukšlininkų reikalas ne gyventojų patogumu rūpintis, o atliekas tvarkyti ir pinigus už tai pasiimti. Bet kad tie gyventojai nelabai sąmoningi – jiems patogiau buvo vienas konteineris su vienu paprastu grafiku. Nors gal ir ne. Tų sąmoningai rūšiuojančių, bent jau mieste, pasirodo, daugiau negu tikėtasi. Tą parodė ir naujųjų augalinės kilmės konteinerių istorija. Naujametiniais mandarinais bei mišrainių likučiais jie užsipildė kur kas greičiau, negu sugalvota išvežti. Galima būtų džiaugtis žmonių sąmoningumu. Na, ir varnos bei balandžiai perviršiu kurį laiką pasidžiaugė. Tikėsimės, kad ir išvežėjai tesės pažadą esant reikalui tas atliekas išgabenti dažniau.
Tai tiek apie buitines šiukšles/atliekas. Dar norėjau apie politines ir kultūrines. Apie kalbos šiukšles. Apie tai, kad vieni anekdotai dera draugų kompanijoj prie stiklo, o kiti posėdžių salėj. Apie liaudies išmintis, kurių padorioj kompanijoj minėti nedera, bet net mokslininkai kartais jomis susidomi, kaip tie istorikai šiukšlėmis. Aš čia apie kažkada Vinco Krėvės dar 1932 ar 1933 metais ribotu tiražu išleistą tautosakos rinkinį. Ir apie ką tik Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistą lietuvių etiologinių sakmių apie lytiškumą knygą „Adomas pasiilgo Ievos“. Pasak knygos rengėjų, tai „bene pirmasis žingsnis atveriant Lietuvių tautosakos archyvo rankraščiuose glūdintį nepadorios pasakojamosios liaudies kūrybos klodą“. Tų pasakų, kurias bernai ir pusberniai vakaruškose nesidrovėdami cypiančioms mergoms pasakodavo, klodas mažiau tyrinėtas ir įdomus, bet, tikiuosi, tarybos posėdžiuose tos knygos niekas necituos.
Norėjau dar apie artėjantį profesionaliųjų teatrų festivalį ir jo programą, bet kad ten didžiausia intriga ne spektakliai, o festivalio pavadinimas ir tai, kiek eilių kėdžių salėje išardys arba neišardys.
Norėjau… Bet sustabdžiau save tam kartui. Kad ta pati pradžioje minėta Jurgita nedejuotų ir sutrumpint nepaprašytų.
