Užsakomasis straipsnis… arba Kas paslėpta po užrūdijusiom spynom

Nieko prieš mokytojus. Atvirkščiai. Visad juos palaikau. Net tada, kai redaktoriai liepia rašyti ką nors sensacingo prieš (tada pagalvoju: o ką pasakytų Mingaila Rastenis, man jis – tobulas Mokytojas). Pedagogai – galinga kasta. Ir jų konservatyvumą, ir susireikšminimą esu patyrusi – tada, kai spaudoje ištrimitavom apie naujametinį „Mokytojų balių“ dvare („būkit geri, greičiau išimkit“). Arba per streiką viename mokytojų kambaryje, kai keliasdešimt žmonių – vyrų ir moterų – žvilgsniais ir žodžiais gėdino ir teisuolių tonu „plovė smegenis“ – kaip drįstate skelbti duomenis apie tai, kiek jie uždirba? Viena pedagogė bandė nokautuoti tiesiai: „O kokia tavo alga?“ Skaičiais neužmušiau. Įtampa atslūgo. Žinau, vieni mokytojai uždirba daug, kiti – labai mažai, vidutiniškai –MAŽAI. Tačiau jų algos, teisės ir pareigos visuomet bus tema spekuliacijoms – pernelyg daug interesų, likimų, intrigų mokykloj kryžiuojasi. Ypač dabar, kai vaikų ir pamokų mažėja.

Panemunėlio mokyklos situacija: spauda pateko ten, „kur neturėjo būti“ (bet tėvai skambino, nes „norėjo viešumo“ ir kvietė pasiklausyti, kaip jie, savo vaikus atsiėmę iš Panemunėlio mokyklos, lieja nuoskaudas rajono savivaldybės atstovams). Tai proga. Praskleisti uždangą. To, kas turėtų būt vieša (mokyklos – ne privačios), bet paslėpta po užrūdijusiom spynom. Galėtų būti pradžia trupinti tobulos mokyklos, pridengtos retušuotu įvaizdžiu internete ar įmantriais gėlynais, įvaizdį… („pas mus viskas idealu – pažiūrėkit planšetės, išmaniosios lentos, iki skaidrumo nušveista aplinka, nauji trinkelėm grįsti takeliai… Švietime – jokių rinkliavų, visi patenka į norimus darželius… Konfliktas tarp mokytojo ir vaikų? Ką jūs? Visi čia šventieji… Apie narkotikus, alkoholį, smurtą apskritai neužsimenam“, tam numatytos specialios savaitės). Jei kas netikit, yra panacėja – testai. Nesvarbu, kad visi žino, jog statistika – melas (pagal testus tobula – dviejose rajono mokyklose Jūžintuose ir  J. Tūbelio progimnazijoj. Panemunėlyje 90 proc. atsakymų liudija mokyklos naudai). Vadinasi, taškas, viskas gerai?

Negerai. Renovacijos, gėlynai ir planšetės – patikimas makiažo sluoksnis. Tušuoja pūlinius. Kaimo mokykla (nebūtinai Panemunėlio) – jais alsuojanti tiksinti bomba, surenkanti visa: antraeilėmis pareigomis dirbančius, skubančius, nesivaldančius mokytojus, probleminius vaikus, kaip savo UAB‘ uose besielgiančius ūkvedžius, vairuotojus, valytojus… Taip, šie nebaigę specialių mokslų – tiesiog rūpesčių kamuojami žmonės. Gali vaikui špyga pamojuot prieš nosį (Panemunėlio vaikų tėvai teigė, jog autobusiuko vairuotojas vienam iš vaikų parodė kumštį, o ūkvedys per lietų išvarė laukti autobuso prie judrios gatvės, o ne po mokyklos stogeliu ir etc.). Bet kas gi vadovaus, jei mokytojai skuba, o vadovė „tik pusantrų metų dirba“ ir dar nepasiruošusi komentuoti?

Dirbtinai saugoma kaimo mokykla (kaip sakė Panemunėlio seniūnė, „reikia išsaugot nors kokį kultūros židinį“. O gal darbo vietas?)  tvinksta, o paskui prasideda: („Gimtojo…“ internetinės svetainės komentarai, kalba netaisyta):  „Aš mama, mano vaikas mokėsi Panemunio mokykloje dėl patirto emocinio smurto teko lankytis pas psihologus ir psihiatrus ir gydytis. Pakeitus mokykla visos problemos dingo. Kitoje mokykloje dalivavo olimpijadose ir užimdavo pryzinęs vietas šiuo metu sekmingai mokosi auktojoje mokykloje“; „Mano vaikas irgi nebelanko šios mokyklos koks jis buvo blogas ar geras kokią teisę mokytojas turi jį žeminti juk jis tai vaikas ,kuriam 12 metų apie ką mes kalbam ,į mokyklas ateina visokie vaikai iš visokių šeimų ir jie ne debilai taip jiems trūksta gerų įgūdžiū kurių jie negavo savo šeimose ,bet tai neleiskit tai sėklai bujoti jug jūs pedagogai baigėt tam mokslus o dabar kas gaunasi…“

Kai operacija sudėtinga, reikia chirurgo, kuris neleistų „tai sėklai bujoti“. Bet… chirurgo nėra. Vietas užėmę partiniai, į problemas (kurias jiems patikėta spręsti) reakcija trafaretinė: „Tai juodas melas, užsakomasis tendencingas straipsnis.“