Lapkričio 10-toji – paskutinė diena, kai automobilių vairuotojai turi pasikeisti vasarines padangas į žiemines. Kasmet – tas pats, kaip ir tas pats klausimas: kur nuguls senosios? „Kasmet pavasarį ir rudenį per padangų keitimo sezoną miškuose paliekama nebereikalingų padangų“, – teigia VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU). Kokia situacija Rokiškio krašto miškuose, teiravomės VĮ VMU Rokiškio regioninio padalinio vadovo Kęstučio Skvarnavičiaus.
Miškininkai renka padangas
„Miškuose dirbu jau 20 metų. Matau: situacija keičiasi, žmonės darosi sąmoningesni ir tokių kiekių padangų, kokius aptikdavome miškuose prieš 15–20 metų, jau nebebūna. Vis dėlto pavienių atvejų dar pasitaiko: bene prieš porą metų Bajorų miške jų buvo išversta visa priekaba. Randame ir po vieną ar dvi padangas“, – „Gimtajam Rokiškiui“ pasakojo VMU Rokiškio regioninio padalinio vadovas.
Aptikę išmestas padangas, miškininkai jas veža į girininkiją. Urėdija padangas surenka į vieną vietą, samdo padangų atliekų tvarkymo įmonę – taip miškai valomi nuo aplinkai kenksmingų atliekų.
Miškininkams tai kainuoja
„Pernai Rokiškio regioninio padalinio miškuose surinkome 1 620 kg, šiemet – 740 kg bešeimininkių padangų. Jos perduodamos utilizuoti specializuotoms įmonėms pagal sudarytas sutartis. Padangų utilizavimas kainuoja 180 Eur už toną. Svarbu pažymėti, kad į šią sumą neįskaičiuotos papildomos išlaidos – darbuotojų darbo laikas, transporto bei kiti ištekliai, reikalingi padangoms surinkti ir išgabenti iš miškų. Todėl realios tokių atliekų tvarkymo sąnaudos yra didesnės“, – laikraščiui sakė K. Skvarnavičius.
Primename: 2025 m. šalies miškininkai surinko daugiau kaip 160 t padangų, šiemet iš miškų jų jau išvežta per 99 t.
Svarbiausia – švietimas
„Ar pavyko rasti bent vieną išmestų padangų savininką?“ – teiravomės vadovo. „Deja, kol kas išmestų padangų savininkų nustatyti nepavyko. Tačiau dedame pastangas užfiksuoti pažeidėjus: vietose, kuriose pastebima didesnė nelegalaus atliekų išmetimo rizika, įrengiame stebėjimo kameras. Vis dėlto manome, kad viena veiksmingiausių priemonių kovojant su miškų šiukšlinimu yra ne tik pažeidėjų kontrolė, bet ir visuomenės švietimas, ypač jaunosios kartos ugdymas. Todėl aktyviai bendradarbiaujame su mokyklomis, lankomės jose, pasakojame vaikams apie miškininko profesiją, miškų svarbą, jų puoselėjimą bei atsakingą elgesį gamtoje“, – sakė K. Skvarnavičius.
Miškininkai mentoriai
Rokiškio regioniniame padalinyje dirba miškininkai mentoriai. Jie globoja jaunųjų miško bičiulių būrelius, supažindina vaikus su miškininkų veikla, gamtos išsaugojimo svarba ir žmogaus atsakomybe už aplinką. Mentoriai organizuoja pamokas miške, pažintines išvykas, konkursus bei įvairius renginius, kurių metu vaikai gali iš arčiau pažinti gamtą, suprasti joje vykstančius procesus ir išmokti ją gerbti bei saugoti: „Tikime, kad nuo mažens ugdomas sąmoningumas ir pagarba gamtai yra gerokai veiksmingesnė ilgalaikė miškų apsaugos priemonė nei baudos ar užtvarai prie įvažiavimų į mišką.“
