Kodėl tai svarbu?
Anot politikės, grįžtamasis ryšys – tai ne formalumas, o esminis vadybinės ir organizacinės kultūros elementas. Jo trūkumas lemia ne tik pareiškėjų demotyvaciją, bet ir stagnaciją visoje sistemoje.
„Kokybiškai suteiktas grįžtamasis ryšys padeda projektų rengėjams augti, gilinti savo kompetencijas ir tiksliau atliepti finansavimo prioritetus ateityje. Tuo pačiu tai leidžia ir vertinimo bei administravimo procesų dalyviams matyti sistemines spragas, neaiškumus ar interpretavimo rizikas, kurias galima tobulinti. Manau, kad mano siūlymas papildyti minėtu punktu tvarkos aprašo redakciją – tai siekis skaidresniam, atviresniam ir profesionaliai organizuotam projektų finansavimo procesui. Tik tokiu būdu galime kurti abipusį pasitikėjimą tarp savivaldos ir bendruomenės“, – sako L. Meilutė-Datkūnienė.
Ji stebisi, kad administracijos darbuotojams ir merui tai pasirodė per didelė našta, ir siūlymas buvo atmestas: „Nors tikrai neprieštaravau ir tarpiniam variantui, kurį pasiūlė tarybos narė Miglė Giriūnienė. Ji siūlė, kad „pareiškėjas, pateikdamas projektą finansavimui gauti, nurodytų, ar jam reikalinga informacija, dėl kokių priežasčių finansavimas gautas nebuvo“. Anot L. Meilutės-Datkūnienės, negalime suabsoliutinti, kad visiškai visiems nėra įdomu, kad jie finansavimo negavo.
Vis dėlto balsai pasiskirstė taip, kad sprendimas buvo priimtas be minėtų siūlymų.
„Norisi tik atkreipti dėmesį, kad, nepaisant kitos nuomonės ir siūlymų, reikėtų pirmiausia kitą nuomonę gerbti, matyti ne tik taip, kaip „patogu“, ir siaurai, bet paanalizuoti ir pasidomėti grįžtamojo ryšio, organizacijos kultūros ir vadybos dalykais. Ne vieną kartą pastebiu, kad pagarbos ir elementarios kultūros kuo toliau, tuo labiau trūksta. Tai, tikriausiai, vienas labiausiai demotyvuojančių ir nuviliančių dalykų būnant tarybos nariu jau ne pirmą kadenciją. Noriu tikėti, kad ateityje situacija nors kažkiek pasikeis. Nereikia pamiršti, kad galime užimti bet kokias pareigas, bet jeigu nėra pagarbos, tai apie ką tada mes kalbame ir kokias karūnas nešiojame?“ – sako politikė.
Lėšų nepakanka
Rokiškio rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Irena Matelienė sako, jog lėšų finansuoti kultūros projektus dažniausiai yra pusė tiek, kiek reikia.
„Į klausimą, kodėl projektas nefinansuojamas, atsakymas matyt, būtų toks: „Projektas atitinka formalius reikalavimus, bet nefinansuojamas dėl lėšų trūkumo.“ Vertinantys asmenys nagrinėja tai, kas parašyta, o ne rašo pasiūlymus, ką projekte reikėtų daryti kitaip. Jei pareiškėjas nori sužinoti, kaip savo paraišką pagerinti, reikia skaityti ją kartu ir čia pat diskutuoti.
Esame organizavę projektų rašymo mokymus. Akivaizdu, kad jų reikia nebent naujokams, kurie ir taip ateina su paraiškos juodraščiu pasitarti. Pas mus daugiau yra patyrusių pareiškėjų. Jiems nelengva susitaikyti, kad po kelerių sėkmingų metų staiga negavo finansavimo. Bet konkursuose kaskart „sukrenta“ vis kiti projektai, ir nauja kūrybiška idėja gali nurungti ilgametę patikrintą. Ar tradicijas reikia palaikyti tik vienu ir tuo pačiu būdu? Vis dėlto, esminis dalykas yra suprasti, kad savivaldybė „investuoja“ į jai valstybės nurodytas funkcijas: kultūrinį ugdymą, etnokultūros, pilietiškumo veiklas, žanrinę įvairovę bei jubiliejines progas, kurių nevalia praleisti nepaminint. „Pateisinant“ renginio idėją tikrai reikia galvoti apie tai“, – sako I. Matelienė.
