Su ja kalbamės apie tai, kas visiems mums rūpi – planuojamas įstaigos investicijas, naujas, žmonėms labai reikalingas paslaugas ir kokius įstatymus ji keistų, kad sveikatos įstaigų vadovams nereikėtų nešiotis papildomos naštos – kur gauti gydytoją. „Ir galiu nuraminti, kad Rokiškyje sveikatos centras tikrai bus, kol čia gyvens žmonių. Žinoma, mes keičiamės kartu su sveikatos sistemos pokyčiais, bet šeimos gydytojai ir jų komanda tikrai išliks arčiausiai žmonių“, – užtikrinta vienos iš svarbiausių rajone sveikatos įstaigos vadovė.
– Rokiškio rajono ligoninėje per atostogas trūksta medikų. Jie kažkokias paslaugas apriboja, perdėlioja grafikus ir pan. Ar Pirminės asmens sveikatos priežiūros centre (PASPC) irgi taip? Jei tai, tai kaip sprendžiate šias problemas?
– Na, vasara yra vasara, visi norime atostogauti, todėl kolegoms tenka didesni krūviai pavaduojant. Bet vasarą jaučiasi ir pacientų srautų sumažėjimas: mažiau peršalimo ligų. Žinoma, išlieka ūmių susirgimų (traumų, apsinuodijimų ir pan.), lėtinių ligų paūmėjimai, kai tenka kreiptis į pavaduojantį gydytoją. Todėl labai kviečiame visus pacientus pasidomėti savo šeimos gydytojo atostogų grafiku ir vizitus pas savo gydytojus planuotis iš anksto. Žinoma, išskyrus atvejus, kai ūmiai susirgote.
– Jeigu šiandien būtų galima lengvai, be jokių papildomų kompensacijų ar investicijų išsirinkti trūkstamus medikus ne atostogų laikotarpiui, o nuolatiniam darbui, ką rinktumėtės, ko trūksta?
– Įstaiga kasmet pritraukia po 1–2 šeimos gydytojus, tačiau jie keičia į pensiją išėjusius kolegas. Todėl šis procesas nuolatinis ir negalime nustoti ieškoti naujų specialistų. Kad ir sėkmingai šiemet pritraukėm vieną šeimos gydytoją, bet jų vis vien trūksta. Planuojama, kad šeimos gydytoja Monika Bareikienė nuo liepos 22 dienos dirbs Juodupės ambulatorijoje. Dar reikėtų bent vieno šeimos gydytojo Rokiškio poliklinikoje. Visada turėjau planų steigti pas mus skubios pagalbos kabinetą, tačiau dėl gydytojų stygiaus tai nepavyko. Na, bet nesustojame ieškoti ir galbūt ateityje planai virs realybe.
– Turite naują šeimos gydytoją, kurių visoje Lietuvoje labai didelis trūkumas. Kaip pavyko privilioti į Rokiškį?
– Rokiškio rajono taryba priėmė finansinės paramos atvykstantiems gydytojams naują redakciją ir šią tvarką padarė patrauklesnę – skyrė finansinę paramą. Žinoma, tai tik viena iš detalių pritraukiant specialistų. Reikia nemažai pastangų surasti, motyvuoti atvykti į mūsų rajoną. Tačiau dabar jau galiu sakyti, kad šis mechanizmas veikia.
Žinoma, ir patys darome viską. Šiuo metu savo lėšomis ruošiame du šeimos gydytojus (mokamos stipendijos), kurie laikui bėgant dirbs pas mus. Nuolat ieškome naujų galimybių – pritraukiame rezidentus, kad jie pažintų mūsų įstaigą ir rinktųsi darbą joje. Jau keletą metų esame LSMU ir Vilniaus universiteto šeimos gydytojų rengimo rezidentūros bazė. Nuo 2021 metų pas mus rezidentūros studijas atliko 8 rezidentai.
Šis procesas nuolatinis. Negalime sustoti, nuolat sekame šalies tendencijas, analizuojame darbo rinką ir stengiamės tapti geresniais už kitus. Taip priviliosime naujų specialistų.
– Amžinas pacientų siaubas yra eilės pas gydytojus – kartais priėmimo reikia laukti kelis mėnesius. Kaip valdote tuos pacientų srautus, kad būtų kuo mažiau nepatenkintų? Pas kokius gydytojus didžiausios eilės?
– Tikrai taip. Eilių problema egzistuoja ne tik pas mus, bet ir visoje šalyje. Senstanti visuomenė, jaunėjančios ligos verčia pacientus vis dažniau lankytis gydymo įstaigose, kuriose, deja, neužtenka pajėgumų (žmogiškųjų išteklių), kad būtų užtikrintas paslaugų poreikis. Mes – ne išimtis. Yra šeimos gydytojų, pas kuriuos tenka laukti du mėnesius ir ilgiau. Žinoma, skubūs pacientai visada priimami tą pačią dieną.
Eilių problemą pradėta spręsti šalies mastu perduodant dalį kompetencijų slaugytojoms, perduodant joms didesnius įgaliojimus. Mūsų slaugytojos sėkmingai tai daro. Turbūt ne vienas pacientas pastebėjo, kad lėtinėms ligoms valdyti nuolat vartojamus vaistus jiems išrašo arba pratęsia slaugytoja. Slaugytojos neturi teisės išrašyti psichotropinių, narkotinių vaistų, todėl pacientams, kurie vartoja šiuos vaistus, tenka kreiptis į šeimos gydytojus. Slaugytojoms suteikta teisė rašyti siuntimus slaugytojo diabetologo konsultacijai (sergantiems cukriniu diabetu), todėl tikiuosi, kad laikui bėgant sergantieji cukriniu diabetu gaus daugiau kvalifikuotų paslaugų. Tokių kaip slaugytojo diabetologo konsultacija, diabetinės pėdos priežiūra, ligos valdymas ir pan.
Taip pat pradėjome darbą šeimos gydytojo komandos modelio principu. Šeimos gydytojo komandoje turime atvejo vadybininkų, apylinkės administratorių. Manome įdarbinti kineziterapeutą ir gyvensenos medicinos specialistą. Labai aktyviai dirba mūsų atvejo vadybininkai. Jie kviečia įstaigos pacientus tikrintis pagal prevencines programas. Ateityje turėtų veikti ir „vieno langelio“ principas. Bus įtraukiamos apylinkės administratorės. Tam, kad pacientas, atvykęs pas mus, galėtų būti užregistruojamas į visas gydymo įstaigas, į kurias jis turi pakliūti. Jei gausime finansavimą iš ES, planuojame ir poliligotų pacientų, sergančių daugiau nei dviem ligomis, priežiūros modelį. Bus aktyviai sekami sunkiai lėtinę ligą valdantys pacientai.
Dauguma pacientų susiduria ne tik su sveikatos, bet ir su socialinėmis problemomis. Pas mus įdarbintas socialinis darbuotojas pataria pacientui jo rūpimais klausimais, pasirūpina pažymomis ar padeda sutvarkyti dokumentus kompensacinėms techninėms priemonėms įsigyti, konsultuoja, kaip sutvarkyti dokumentus. Siuntimo pas įstaigos socialinį darbuotoją nereikia, pacientai gali kreiptis tiesiogiai.
Taigi, eilių valdymas ne vien tik gydytojų pritraukimo klausimas, bet ir visos sveikatos sistemos pokyčiai, kai dalį paprastų techninių dalykų perims kiti specialistai.
– Jei būtų Jūsų valia, ką keistumėte įstatymuose, kad provincijų sveikatos įstaigų vadovams nereikėtų nešioti papildomos naštos – kur gauti gydytoją? Ir ar medikų nepribaigs popierizmas?
– Be kompleksinių sprendimų sunkiai pakeisim besiformuojančią sveikatos sistemos krizę. Kaip vieną iš priemonių pritraukiant medikus į regionus matyčiau mokestinės naštos jiems mažinimą, atlyginimų diferenciaciją dirbant didmiestyje ir dirbant regione (turėtų skirtis bent 2–3 kartus). Bet tam reikia gerai apgalvoto modelio – kokiu būdu įstaigoms būtų kompensuojama už tokio specialisto išlaikymą. Todėl labai svarbu Sveikatos apsaugos ministerijai matyti tikrąjį sveikatos priežiūros specialistų poreikį šalyje ir nuolat planuoti jų paskirstymą.
Daugiau „Gimtajame…“
