– Kada pradėjote sekretoriauti tarybos posėdžiams?
– Tiksliai negaliu pasakyti. Pradėjau dirbti nuo 1985 m. ir visuomet dirbau su taryba, nors pareigos ir jų pavadinimai keitėsi. Gaila, kad Kanceliarijos skyrių neseniai pervadino Bendruoju, manau, ankstesnis pavadinimas tiksliau atspindėjo šio skyriaus darbo specifiką. Juk yra ir Seimo, ir Vyriausybės kanceliarija.
– Kaip keitėsi tarybos posėdžių formatas?
– Tarybos posėdžiai sovietmečiu buvo surežisuoti spektakliai. Kaip ir tarybos narių rinkimai. Buvo griežtai reglamentuota, kiek taryboje turi būti vyrų, moterų, kiek su aukštuoju, kiek su viduriniu išsilavinimu, kiek darbininkų. Balsavimas buvo labai paprastas, visus rezultatus pati ir susumuodavo, o jie visuomet būdavo tokie patys – 99,9 proc. Posėdžiuose visuomet žinodavau, kas kalbės, ką kalbės, po ko kalbės ir dar kalbas pati parengdavau. Po to apie tarybos posėdžius pati ir spaudai parašydavau. Ačiū „Gimtajam…“, viską išspausdindavo. Tik vėliau korespondentai ėmė tarybos darbą nušviesti, todėl man nukrito vienas iš darbų.
Bet buvome prie to įpratę ir džiaugdavomės, kad viskas vyko pagal scenarijų. Laisvoje Lietuvoje atsirado ir laisvas žodis. Atsirado Sąjūdis, kūrėsi partijos, posėdžiai pakeitė stilistiką – tarybos nariai išdrąsėjo, prašydavo žodžio, scenarijaus nebeliko, nebegalima buvo sukontroliuoti visko, nebežinodavau, kas ką pasakys, kokių klausimų užduos, į kuriuos meras turės iš karto atsakyti. Tapo daug įdomiau.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Taip komunistai Rokiškyje labai populiarus,kaip susodino tarybinioais laikais į postus,taip jie visi ir išsedėjo iki pensijų .Gerai kad įstatymai ir toliau sedėti nebeleidžia.,kai kuriems .,Saulis su Velykiu berods ir toliau tebesėdi,nors ir 70 ant nosies,žodžiu kaip Brežnevo laikais.
šaunuolė!