– Ar seniai dirbate „Gimtojo Rokiškio“ spaudos platintoja?
– Kaip tik sukako dešimt metų, o apskritai laikraščius nešioju jau nuo 2009 metų spalio ar lapkričio mėnesio. Darbas patinka tuo, kad jeigu ir reikia kažkur paskubėti, tai žinai, kad viskas priklauso tik nuo tavęs. Mes, platintojai, – viena komanda, susitinkam, padedam vieni kitiems, bet visa kita priklauso tik nuo tavęs, pats turi pasistengti. Dar patinka, kad po darbo turi daug laisvo laiko.
– Ar didelis jūsų maršrutas?
– Mano maršrutas, kad spėtume pristatyti spaudą iki 8 val. ryto, turėjo būti padalintas dviem žmonėms, bet man pusės etato buvo per maža, norėjau dirbti visu etatu, tai pasiėmiau visą mikrorajoną ir dalį senamiesčio nuo bažnyčios iki mikrorajono: J. Gruodžio, Vyšnių, Sodų, Laukupio gatves. Tose gatvėse turiu 50 prenumeratorių tai nuo pavasario iki žiemos greitai jas apvažiuoju paspirtuku, kad mašinos nereikėtų prie kiekvieno namo stabdyti, o žiemą apibėgu pėstute. Mikrorajone dar 280 žmonių laukia. Jo be mašinos jau nepasiekčiau, nes tokios laikraščių krūvos tiesiog nepaneščiau – nešiojam juk ne tik „Gimtąjį Rokiškį“, bet ir „Lietuvos rytą“, „Savaitę“. Telefone turiu žingsniamatį, tai šeštadienį kartais nueinu iki 20 kilometrų. Tie kilometrai susidaro dar ir mikrorajono daugiabučiuose laiptais laipiojant aukštyn-žemyn. Laiptinių daug, visus kodus mintinai žinau. Jei kuri laiptinė įsistato naujas duris su kodu, tai kartais įsirašau telefone, bet dažniausiai neprireikia.
– Tai keltis tenka anksti?
– Tam, kad baigčiau laikraščius išnešioti iki 8 val. ryto (žiemą – 9 val.), keliuosi 20 minučių po pirmos. Buvo toks šūkis: „Laikraštis su rytine kava.“ Nelabai kas tiki, kad taip anksti keliuosi. Bet juk negali visiems nunešti spaudą pirmiems, tai paskutiniai jau klausia: „Kodėl taip vėlai? Aš jau noriu į sodą važiuoti, laukiu laikraščio.“ Tik pirmi stebisi: „Oho, kaip anksti.“
Kartais policija kokią antrą valandą nakties sustabdo. „Labas vakaras“ – „Labas rytas“. Juokiamės. Policija gal tris kartus vijosi, sako, mes važiuojam tiesiai, o jūs greit nusukot į gatvelę. Bet šiaip policininkai jau atpažįsta mašiną, nebestabdo, nebent tenka į kitą mašiną persėsti.
Jau išjungus mikrofoną Laimutė prisipažino apie dar vieną savo aistrą – fotografiją. Jos nuotraukos puošia ir „Gimtojo“ puslapius. Laimutė prisipažino vis pagalvojanti apie naują fotoaparatą. Tegu bus tai užuomina Kalėdų Seneliui.
Užsisakyti „Gimtąjį Rokiškį“ galite tiesiog susisiekę su Laimute tel. +370 650 67 179, ir laikraštis jus pasieks dukart per savaitę, nuo Naujųjų metų antradieniais ir penktadieniais.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
