Meno meka
Paskutinis iš 35 atstatytų smarkiai sunykusios dvarvietės pastatų perlu sužibo pagrindinis dvaro pastatas – rūmai. Prabanga alsuojantys, pritaikyti didelėms iškilmėms ir profesionaliems menams rūmai sekmadienį duris atvėrė kol kas tik dvaro kviestiniams svečiams. Stilisto Manto Petruškevičiaus gėlių kompozicijomis išpuoštos menės ir kitos erdvės, kuriose vyrauja balta, gelsvų, rusvų ir pilkų atspalvių dekoras, ne vienam atėmė žadą. Tarp garbingiausių svečių – kadaise šį dvarą valdžiusių didikų von Rutenbergų dinastijos palikuonys, iš Vokietijos ir Suomijos atvykę broliai baronai Odert bei Bodo Rutenbergai ir Odert sūnus Jurgenas. Baronas O. Rutenbergas kaip didžiausią dinastijos padėką už atkurtą dvarą Ilzenbergo šeimininkui Vaidui Barakauskui įteikė Rutenbergų dinastijos herbą.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius V. Barakauskui įteikė oficialų dokumentą, liudijantį, jog autentiškai rekonstruotas dvaras įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
„Ilzenbergo šeimininkas turėjo kelias galimybes, kaip atkurti dvarą. Laimė, jis pasirinko išlaikyti autentiką ir gamtos bei žmogaus harmoniją: ne tik atstatant pastatus, bet ir atkuriant kadaise klestėjusį dvaro ūkį“, – direktorė D. Varnaitė kelis kartus pabrėžė, jog toks dvaras Lietuvoje – vienintelis.
Ilzenbergo šeimininką sveikindamas rajono meras Antanas Vagonis atsiprašė už rajono tarybą, nepritarusią siūlymui žvyrkelį, vedantį į Ilzenbergą, įtraukti į prioritetinių asfaltuotinų kelių sąrašą, ir pašmaikštavo, jog į šį dvarą atvyksiantiems užsieniečiams žvyrkelį bus galima pristatyti kaip egzotiką.
Rūmus pašventino Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, iškilmėse dalyvavo ir su dvaro šeimininkais susipažino neseniai Onuškio parapiją aptarnauti paskirtas Juodupės, Onuškio ir Lukštų klebonas Aivaras Kecorius.
Svečių priėmimas, mini ekskursas po prabangiai atkurtus rūmus (menes, poilsio kambarius, vyno rūsius) ir fotosesija užbaigė oficialiąją šventės dalį.
Išvaikė lietų
Dvaro estradoje ir plačiai aplink ją minios žmonių laukė dar vienos šios šventės „vinies“ – muzikos grando A. Mamontovo koncerto. Su žiūrovais pasisveikinęs dvaro šeimininkas V. Barakasukas sakė, jog ši šventė ypatinga magiškais sutapimais: dvarui – 500, A.Mamontovui – 50, o rekonstrukcija baigta per 5 metus. Tuomet jis nežinojo dar vieno penketo – žiūrovų sugužėjo 2 tūkst. 500.
Dvi valandas be pertraukos savo kūrinius – iki skausmo pažįstamus ir naujausius – atlikęs dainininkas žiūrovus privertė pamiršti ir dulksnojusį lietų, ir lietuviams būdingą santūrumą: po kelių dainų žiūrovai atrakino emocijas: išsijudino šokti, dainuoti, skandavo „Andriau! Andriau! Ačiū!“ Pirmą kartą Ilzenberge viešėjęs A. Mamontovas ilgai negalėjo nulipti nuo scenos, nes, kaip sakė, nuostabesnės vietos nei ši ir tokių šiltų žiūrovų anksčiau gal neteko matyti. Grand koncertas užbaigtas A. Mamontovo vizitine kortele tapusiu kūriniu „Laužo liepsna“, per kurį žiūrovai įjungė mobiliųjų prožektorius ir vakaro tamsa it laužo kibirkštys sužibėjo tūkstančiais žiburėlių.
Draugystės koncertai – Ilzenberge
„Pirmą kartą tokį didelį reginį teko organizuoti. Labai jaudinausi“, – sakė Ilzenbergo dvaro vietininkas Gintaras Bingelis. Ši šventė, pasak jo, startas aukšto meninio lygio koncertų maratonui. Rugsėjo 29 d. numatytas tradicinis, ketvirtasis, Rumunijos jaunųjų talentų koncertas, skirtas dvarą valdžiausiai rumunei Livijai Dimšienei pagerbti. Trejus metus jis vyko Rokiškio dvaro menėje, o nuo šio rudens koncertų ciklas persikelia į Ilzenbergą, kurio gyvavimo istorija glaudžiai susijusi su Rumunija.
