Devintokas Margiris Motiejūnas
Mano manymu, geriausia būtų perkelti gimnaziją į „Romuvos“ padalinį dėl to, kad čia yra sudarytos geresnės sąlygos mokiniams ir mokytojams. Sutalpinti tiek daug mokinių yra nelengva, bet „Romuvai“ tai būtų paprasčiau dėl didesnių erdvių.
Manau, diskusija buvo neišvengiama, nes kiekvienas mokinys myli ir saugo savo mokyklą labiau nei kitas, tad nenori, kad jo mokykla būtų perkeliama. Jei paklaustumėte mokinio iš Senųjų rūmų padalinio, jis garantuotai atsakytų, kad visus mokinius perkeltų ten. Norėti gero savo mokyklai yra normalu.
Man „Romuva“ – lyg antrieji namai, nes mokykloje praleidžiu daug laiko, čia vyksta įvairios įsimintinos akimirkos bei išgyvenu įvairias emocijas. Šiuo metu negalėčiau įsivaizduoti savęs einančio į kitą mokyklą.
Dešimtokė Afroditė Tuskaitė
Manau, kad gimnazija turėtų būti „Romuvos“ padalinio pastate dėl akivaizdžių priežasčių. Čia įrengtos naujos, geros, brangios laboratorijos, kurios bus naudingos ne tik pamokoms, bet ir būsimiems brandos darbams, visos erdvės – valgykla, aktų salė, sporto salė, stadionas, koridoriai – didesni, čia fiziškai telpa gerokai daugiau mokinių. Be to, „Romuva“ yra mikrorajone – pagrindinėje gyvenamojoje zonoje, šis pastatas kur kas labiau paklausesnis, ne veltui čia mokosi kone trigubai daugiau moksleivių.
Manau, diskusijos viešojoje erdvėje tam tikrais aspektais – absurdiškos. Labai nemalonu, kai būsima bendruomenė taip „kapojamės“, mums visiems vis tiek reikės vaikščioti tais pačiais koridoriais, kokiame padalinyje jie bebūtų. Skeptiškai žiūriu į komentarus, neadekvačiai reiškiant savo nuomonę, taip pat ir į nuomonę žmonių, kuriems šie būsimi pokyčiai nedarys visai jokios įtakos.
„Romuva“ man svarbi tuo, kad tai mokykla, su kurios tradicijomis aš jau esu susipažinusi, prie kurios aplinkos pripratau. Daugeliui sava mokykla, sava atmosfera, aišku, jaukesnė. Žaviuosi faktu, jog tik dėl „Romuvos“ padalinio mokinių bei mokytojų pasiekimų, mokymosi lygio J. Tumo-Vaižganto gimnazija dabar turi gimnazijos statusą. Tad jeigu prakalbome apie istoriją – „Romuvos“ padalinys yra mūsų mokyklos, kaip gimnazijos, branduolys ir pamatas.
Dešimtokas Adrijus Idas
Aš pasisakau už „Romuvos“ gimnaziją. 2 metus joje mokausi ir man čia viskas patinka: šiuolaikiškai įrengtos chemijos, fizikos, biologijos laboratorijos, kuriose vyksta įdomios dalykinės pamokos. Kalbantis su draugais jaučiasi didelis skirtumas tarp „Romuvos“ ir „Vaižganto“ pastatų erdvių. Dauguma „Vaižganto“ palaikytojų sako, kad problemų dėl erdvės nebus, bet juk sutalpinti tokį skaičių žmonių labai sunku – pastatas nepasikeis. Seniau vykdavo dieninės, vakarinės pamainos, todėl išsitekti buvo nesunku, bet dabar juk viskas pasikeitę, ar vėl planuojama įvesti tokį mokymosi būdą? Pats „Romuvos“ gimnazijos pastatas yra strateginėje miesto vietoje – aplinkui gausu jaunų šeimų. Mokiniai, baigę J. Tūbelioׅ progimnaziją, mokslus tęsia šalia esančioje „Romuvos“ gimnazijoje. Sunku įsivaizduoti dvi progimnazijas arti viena kitos, juk būtų žiauri konkurencija tarp mokyklų bendruomenių, įtempti bendruomenių narių santykiai.
Skaudu žiūrėti, kai žmonės pila purvą vieni ant kitų, rūpinasi ne savais reikalais, juk čia tik mums, mokiniams, aktualu, kur bus mūsų gimnazija ir kaip mes ten sieksim geriausių rezultatų. Iki šiol nesuprantu, kodėl į mokyklos reikalus kišasi, įtakoja gerbiamų Tarybos narių sprendimus žmonės, kurie yra niekuo nesusiję šiuo klausimu. Juk čia mokyklos bendruomenės reikalas. Dėl vykstančio konflikto manau, labiausiai nukentėsim mes, mokiniai, niekas kitas.
„Romuva“ man – tai antri namai, juk čia aš praleidžiu daugiausiai laiko. Labai džiaugiuosi mokyklos laimėjimais, pasiekimais, džiugu, kad mes tobulėjam. Čia labai geras mikroklimatas, labai šauni aplinka, mokytojai stengiasi, kad jaustumėmės jaukiai, saugiai, draugai visada palaiko, skatina siekti geresnių rezultatų.
