-Papasakokite apie save. Kiek metų mokykloje dirbate, kokį dalyką dėstote?
-Mokykloje pradėjau dirbti Kazliškyje daugiau kaip prieš dvidešimt metų. Iš pradžių bibliotekininke, sekretore, vėliau mokytoja ir pavaduotoja. Nedidelis mažos kaimo mokyklos kolektyvas, artimi santykiai, paprasti ir nuoširdūs bendri džiaugsmai ir rūpesčiai. Net ir po daugelio metų visada smagu susitikti ir pašnekinti kartu dirbusius mokytojus ir kitus darbuotojus.
Į Pandėlio gimnaziją atėjau prieš septyniolika metų, penkiolika iš jų dirbu pavaduotoja ugdymui. Per tiek metų įgijau daugiau „techninių“ vadovavimo įgūdžių – paprasčiau viską planuoti, organizuoti. Bet esmė – požiūris į darbą ir žmones, manau, liko toks pats.
Mano pedagoginė kvalifikacija – vokiečių kalbos mokytoja, tačiau pirmas dalykas, kurio mokiau vaikus, buvo etika. Taip pat ne vokiečių kalbos, bet etikos pamokomis baigiau mokytojos „karjerą“.
-Kodėl nusprendėte bandyti tapti vadove? Žinom juk, kad atsakomybių – be galo, be krašto, o atlyginimas – panašus kaip eilinių mokytojų? O dar kadencijos?
-Kadangi per darbo mokykloje metus teko darbuotis įvairiose pareigose, o dirbant pavaduotojos darbą aprėpti įvairias mokyklos veiklos sritis, manau, kad turiu supratimą ir praktinės patirties, kaip mokykloje planuoti, organizuoti ugdymo procesą. Žinoma, suvokiu, kad bus naujų dalykų, su kuriais anksčiau neteko susidurti. Esu pasiruošusi mokytis. O kadencijos nebaugina, nes per tiek darbo metų išmokau ramiau vertinti ir priimti neapibrėžtas, painias situacijas.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
