– Esi viena iš kelių merginų, tarnaujančių KASP 506-ojoje kuopoje. Kas paskatino prisijungti?
– Mintis apie tarnybą kariuomenėje buvo kilusi ne kartą. Turbūt pritrūkdavo drąsos pokyčiams, motyvacijos ar pasitikėjimo savimi. Puikiai pamenu, kaip draugė po KASP bazinio kurso iš karto pasirinko savanorišką tarnybą devyniems mėnesiams. Klausydavau jos patirties su dideliu susižavėjimu. Po kurio laiko, kai jau gyvenome Ukrainos karo kontekste, mintis prisijungti prie kariuomenės sustiprėjo. Tuo metu jaučiausi tiek fiziškai, tiek emociškai pasiruošusi šiam žingsniui, todėl pagalvojau – dabar arba niekada. Ir štai jau beveik metus tarnauju Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
– Ar kaip nors specialiai ruošeisi šiai savanoriškai tarnybai?
– Specialaus pasiruošimo nebuvo. Fizinis krūvis nėra man naujiena. Visada mėgau judėti. Prieš stodama į KASP kelerius metus bėgiojau savo malonumui. Vienintelis klaustukas buvo laikas, nes tuo metu mano sūnui buvo treji. Priėmimas vyksta labai paprastai. Nuėjusi į kuopą užpildžiau prašymą prisijungti, iš karto buvau nukreipta pasitikrinti sveikatos. Perėjusi patikrą gavau pasirinkimą, kada norėčiau pradėti bazinį kursą, ir viskas, po mėnesio pradėjau savo kelionę Kazlų Rūdos poligone.
– Kaip atrodo tavo tarnyba kuopoje?
– Tarnyba KASP paremta galimybe derinti civilinį gyvenimą. Pratybos vyksta savaitgaliais. Dažniausiai vienerios ar dvejos pratybos per mėnesį, jos tęsiasi parą. Visos pratybos labai skirtingos, todėl laviname vis kitus įgūdžius ar disciplinas. Orientaciniai naktiniai žygiai, šaudymai, žvalgyba, taktinė medicina, užduočių vykdymas skyriuje, kinetinės/nekinetinės operacijos. Net sunku viską išvardinti. Šiuo metu jau turiu savo kryptį, atlieku tam tikras pareigybes, todėl natūraliai pratybų padaugėjo. Kiekvienas karys, atradęs savo poziciją, vyksta tobulintis į rinktinės ar kitas pratybas, kur gilina konkrečius reikiamus įgūdžius. Sudarytos sąlygos baigti įvairius kursus, kurių trukmė įvairi. Gali tęstis savaitę ar daugiau. Kadangi užsiimu individualia veikla, derinti darbą ir tarnybą nėra labai sudėtinga, nes galiu planuoti savo darbo laiką. Sunkiausia turbūt būna išsiskirti tam laikui su sūnumi, bet esu dėkinga jo tėčiui ir savo mamai, kad galiu būti rami.
– O kokia 506-oji kuopa viduje?
– Labai džiaugiuosi ir nuoširdžiai didžiuojuosi mūsų kuopa. Skyriaus vadas yra pasakęs: „Mes esame tiek stiprūs, kiek silpniausias mūsų karys.“ Niekada neturėjau baimės klysti, klausti, prašyti pagalbos. Visgi dirbame vienu tikslu, kad išaušus nelauktai X dienai galėtume kartu atlikti savo darbą ir ginti tėvynę. Kaip ir kiekviename kolektyve, visi žmonės skirtingi, bet mūsų kuopa puikiai veikia kaip vienas stiprus mechanizmas. Ir integruotis nebuvo sunku, nes nesijaučia atskirties tarp patyrusių karių ir naujokų. Visi stengiasi vieni kitiems padėti ir tobulėti kartu.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
