Yra apie ką pakalbėti
Lapkričio 6-ąją rokiškėną sąjūdietį Juozą Barisą lanko jo bičiuliai sąjūdiečiai Leonas Jankauskas bei Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose vedėjas Valius Kazlauskas. „Kasmet lankome Juozą šią dieną“, – „Gimtajam Rokiškiui“ sakė L. Jankauskas.
J. Barisa tebėra guvus: susitikę trys sąjūdiečiai pasidalina prisiminimais, pavarto albumus, pasikalba ir apie šiandieną. Anot L. Jankausko, yra apie ką pakalbėti.
Dabar Juozui – 97-eri. Juo rūpinasi žmona Eugenija: kartu jie jau 67 metai.
Šešiolikmetis tremtinys
J. Barisa buvo ištremtas vos 16-os. Aštuonerius metus jis kalėjo Uralo lageryje, dar metus – tremtyje. Prisiminimus apie tremtį jis yra sudėjęs į knygą „Gyvenome vien tik viltimi“. 1989 m. ją 1000 egzempliorių tiražu išleido Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Knyga jau yra tapusi bibliografine retenybe.
Grįžęs į Lietuvą J. Barisa 40 metų dirbo miškininku.
Leono Jankausko archyvo nuotr.
Būtent šią vėliavą
Miškininkas J. Barisa pažinojo rokiškietę Moniką Deksnienę, per visą sovietmetį saugojusią tarpukario laikų trispalvę. „Žmonės nebeslėpė: ėjo ir pasakojo daugelį metų tylėtas istorijas“, – prisimena L. Jankauskas.
M. Deksnienės istoriją sužinojęs J. Barisa sąjūdiečiams pasiūlė būtent šią vėliavą lapkričio 6-osios mitinge iškelti Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje – leisti jai laisvai suplazdėti vėjyje. Rokiškio sąjūdiečiai garbę iškelti trispalvę ir suteikė J. Barisai.
Vėliavą saugo muziejus
Kaip pasakojo istorikas V. Kazlauskas, rinkęs medžiagą apie M. Deksnienę, gimė ji praėjusio amžiaus pradžioje Jurbarko rajono Skirsnemunės miestelyje. 1926 m. M. Deksnienė apsigyveno Rokiškyje. Vėliavą ji buvo gavusi iš brolio kunigo Juozo Žemaitaičio, paskutiniaisiais savo gyvenimo metais klebonavusio Obelių bažnyčioje. J. Žemaitaitis ir palaidotas šios bažnyčios šventoriuje. Išsaugojusi vėliavą M. Deksnienė kartu su kitais dešimt tūkstančių Rokiškio krašto žmonių dalyvavo lapkričio 6-osios vėliavos pakėlimo šventėje. Tais pačiais metais vėliava perduota Rokiškio krašto muziejui.
