Tokių susidarė nemažas pulkas. Ne tik iš Rokiškio, bet ir Biržų, Zarasų. Moksleiviai, mokytojai, šauliai, skautai, savanoriai, muziejininkai, istorikai, kultūrininkai, valdžios atstovai su Lietuvos, Latvijos, Ukrainos vėliavomis tądien aplankė daugiau kaip prieš 100 metų anuomet šiaurės rytų Lietuvos pakraštyje, o šiandien jau Latvijos teritorijoje esančias kapines, virš kurių didingai iškilęs gražus paminklas kritusiems už Tėvynės laisvę.
Nepriklausomybės kovose žuvusių minėjimas šiuo kartu daugiau buvo skirtas Nežinomo kareivio likimui. Jo istoriją priminė iš netolimų apylinkių kilusi Janina Komkienė. Tvarkant karių kapus tarpukariu šiame krašte nemažai prisidėjo nuo Panemunėlio kilęs Vyriausiojo kariuomenės štabo karininkas Petras Jakštas, kuris dalyvavo ir kuriant memorialą Červonkoje 1932 m. Ten, renkant į bendrą palaidojimo vietą žuvusius savanorius, rasti ir nežinomo kario palaikai. Kiek vėliau, Kauno Karo muziejaus sodelyje kuriant memorialą, skirtą Nepriklausomybės kovoms, ir galvojant apie Nežinomo kario kapą, kokie po Pirmojo pasaulinio karo atsirado daugelyje Europos valstybių, prisimintas ir šis bevardis karys. Veikta greitai, tad visiems formalumams nebuvo laiko, tad jo palaikai į Kauną iš Latvijos gabenti kontrabanda ir iškilmingai perlaidoti Kaune 1934 m. lapkričio 23 d. 1940 metais prasidėjus sovietinei okupacijai, visi Karo muziejaus sodelyje buvę paminklai, tarp jų ir Nežinomo kareivio kapas, sunaikinti. Nežinoma, kur perlaidotas ir šis karys. Atkūrus Nepriklausomybę ir atstatant Nepriklausomybės kovų paminklus, vėl atnaujintas ir Nežinomo kareivio kapas su Amžinąja ugnimi. Tik jame jau palaidotas kitas karys – žuvęs Giedraičių mūšyje.
Prasidėjus Atgimimui 1988 m. įkurta 1919–1920 m. Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrija, kuriai ilgus metus vadovavo Rimantė Norvaišienė. Ji pati su kitais Sąjūdžio žmonėmis sutvarkė ir nuolat lankė Červonkos memorialą, kitus Nepriklausomybės kovose žuvusiųjų kapus Rokiškio krašte ir Latvijoje. R. Norvaišienė gražiai prisiminta ir ne sykį minėta ir šiemetinėse iškilmėse.
Prie šalia kapinių pastatyto kryžiaus pagerbti ir lietuvių bei latvių partizanai, žuvę šiose apylinkėse pokario pasipriešinimo kovose.
Organizatoriai dėkojo minėjime dalyvavusiems Obelių gimnazijos moksleiviams, vadovaujamiems direktorės Neringos Ragelienės, Jurgio Kairio vardo draugovės skautams, Vidučio Šeškaus vadovaujamiems jauniesiems šauliams iš Biržų, Rokiškio šaulių organizatoriui Rokui Balčiūnui, asmenų su negalia Rokiškio dienos centrui, Rokiškio savivaldybei, tarybos nariui Vytautui Sauliui, Obelių seniūnijai, buvusiam Sąjūdžio Rokiškio iniciatyvinės grupės pirmininkui Leonui Jankauskui, visiems prisidėjusiems prie šventinio Nepriklausomybės kovose žuvusiųjų paminėjimo.
Tenka pastabėti, kad kažkas suinteresuotas perrašyti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Rokiškyje istoriją ir todėl pastoviai klaidina rokiškėnus rašydami, kalbėdami apie to meto įvykius, žmones. Štai ir šiame straipsnelyje be to neapseita. Su visu atsakingumu informuoju, kad tremtinio ir sąjūdiečio Prano Turonio dėka nuo 1988 m. įkurta 1919–1920 m. Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrija. Kur kas vėliau iš jo vairą perėmė ir ilgą laiko tarpą jos pirmininke buvo Rimantė Norvaišienė. Leonas Jankauskas niekada nebuvo ne tik iniciatyvinėje sąjūdžio grupėje, bet ir sąjūdžio iniciatyvinės grupės pirmininku. Pirmuoju LPS Rokiškio skyriaus pirmininku 1989 m sausio 25 buvo išrinktas Kęstutis Vyšniauskas. Po jo pirmininkais buvo… Skaityti daugiau »