– Ką manote apie bendrą Rugsėjo pirmosios šventę?
Viltė: – Tai puiki idėja, pradžia bendradarbiavimui tarp mokyklų.
Emilis: – Per dvylika metų mokykloje tai buvo pirmas kartas, kai Rugsėjo pirmoji vyko kartu. Šia idėja nebuvau labai patenkintas, nes, mano manymu, tai turėtų būti kiekvienos mokyklos atskira šventė, visi švenčiame vis kitaip, ir tai yra unikalu.
Pijus: – Idėja nebloga, kai mes ją išgirdome dar praėjusiais mokslo metais, palaikėme, nes paskaičiavome, kad dar prieš didžiąją šventę spėsime prie savo Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos surengti tradicinę Rugsėjo pirmąją. Šventė buvo nebloga, labai džiugu, jog rajono valdžia surengė mokiniams tokį renginį, net koncertą organizavo.
Anonimas: – Rugsėjo 1-osios šventės idėja buvo labai graži, tačiau didesnis dėmesys galėjo būti skirtas abiturientams, kadangi tai vienos iš paskutinių švenčių mums, o pirmokams prieš akis dar dvylika metų, daug gražių prisiminimų ir švenčių. Kai kurios mokyklos neturėjo šventės net savose teritorijose, todėl buvo liūdna nueiti tik į klases, o atvedus pirmokus į pagrindinę šventę, atsitraukti į galą, o gal net ir išeiti.
– Kas šioje šventėje patiko?
Viltė: – Šventėje nebuvo nieko naujo, ko nematydavau praėjusiais rugsėjais, kai švęsdavome prie mokyklos, tad nieko išskirti negaliu.
Emilis: – Vienintelis patikęs dalykas – pirmokų atlydėjimas iki Kultūros centro.
Pijus: – Labai patiko galimybė pabendrauti ir nuvesti pirmokus į šventę, tada tikrai jaučiausi tikras dvyliktokas. Turėjau laiko ir pabendrauti su savo lydimomis pirmokėmis, pakalbinau jas, kuo nori būti užaugusios, ar laukia mokyklos ir pan. Labai patiko ir pats renginys, kuris ir buvo skirtas jaunimui ir vaikams.
Anonimas: – Patiko tik idėja pirmokus atvesti abiturientams.
– Ši Rugsėjo pirmoji dvyliktokams buvo paskutinė, ar tikėjotės ją sutikti šitaip? Jeigu ne, ko pritrūko? Kokios šventės būtumėte norėję?
Viltė: – Prieš bendrą šventę vyko renginys prie mokyklos. Pernai, kai išgirdome, jog norima bendro šventinio renginio, iškart žinojome, jog per paskutinę mokykloje Rugsėjo pirmąją norime atgaivinti senas tradicijas ir švęsti prie savo mokyklos. Bendradarbiavome su senamiesčio progimnazija ir pasidarėme savo paskutinę, bendrą šventę.
Emilis: – Visiškai nesitikėjau, kad šią šventę reikės sutikti ne mokykloje. Manau, trūko konsultavimosi su moksleiviais, kokios šventės mes norėtume, ar bent jau galimybės turėti daugiau nei vieną pasirinkimą. Rugsėjo pirmąją norėjau sutikti mokykloje kaip įprastai.
Pijus: – Šventė buvo labai gera ir lenkiu žemai galvą visiems, kas prisidėjo prie jos organizavimo. Jeigu būtų buvusi galimybė kažką pakeisti, gal būčiau norėjęs šiek tiek daugiau laiko prieš šventės pradžią, nes dar norėjosi pabūti pas auklėtoją klasėje, kai vyko pirmoji dvyliktos klasės pamoka. Labai gaila, kad ta įsimintina pamoka toli gražu net netruko tiek, kiek trunka normali pamoka. Reikėjo skubėti net ir fotografuotis, nes teko skubėti į L. Šepkos parką. Daugiau viskas buvo taip, kaip ir įsivaizdavau.
Anonimas: – Visai nesitikėjau tokios šventės. Nuo pat įžengimo į gimnaziją, grožėdavausi abiturientais, būdavo gera matyti bendrą vaizdą, dėl to dar labiau laukdavau dvyliktos klasės, nes norėdavosi ši jausmą patirti patiems. Kaip ir minėjau, pritrūko dėmesio abiturientams, buvome nustumti į galą. Norėjosi, jog bendroje šventėje tiek pirmokai, tiek dvyliktokai būtų sutikti šiltai. Taip pat trūko aiškumo, daugiau detalių, nes laikus sužinojome tik likus vienai dienai. O laiko planavimo nebuvo, nes laukėme eisenos į šventę daugiau negu pusvalandį, tad pabodo ir mažiesiems, ir mums.
– Ar grupės ,,Black biceps“ koncertas jus sudomino?
Viltė: – Deja, koncertas nesudomino.
Emilis: – Vis dar nesuprantu, kodėl buvo pasirinkta ,,Black Biceps“ grupė, kuri nėra klausoma jaunimo ir žinoma tik dėl Lietuvos talentų. Manau, bent jau renkantis atlikėjus ar grupes reikėtų paklausti moksleivių.
Pijus: – Šiame koncerte, deja, negalėjau dalyvauti.
Anonimas: – Nesudomino.
