Pasisodino „pensinį fondą“
Uogyno šeimininkė Alė Kučinskienė juokauja, kad šilauoges pasisodino kaip savotišką „pensinį fondą“, nes jau galvoja, kad daugiau darbo ir pastangų reikalaujantį laikomą pienininkystės ūkį teks perduoti vaikams. Uogynui įveisti buvo gauta 15 000 eurų parama. Laistymui reikalingo tvenkinio kasti jau nereikėjo, nes jis buvo iškastas anksčiau. Nereikėjo ir papildomai pirkti šilauogėms būtinų durpių, nes patys turėjo durpyno žemės. Nagingi šeimos vyrai kaimynų padedami netgi patys mechanizavo uogakrūmių sodinimą. Sodinukus pirko iš Lietuvos, nes lenkiški, kuriuos sodina daugelis naujai besikuriančių uogynų, ne visada galima pasitikėti – kartais nusipirkti sodinukai būna ligoti, su priemaišomis.
Skaičiuoja klaidas
Ponia Alė visgi pripažįsta, jog pačioje pradžioje padarė ir nemažai klaidų. Geriausiai prigyja dvejų metų sodinukai, o Kučinskai vėlokai nusipirktų sodinukų iš karto nesodino, bet dar metus laikė standartiniuose dviejų litrų talpos vazonuose, dėl ko šaknys nedidelėse talpose persipynė ir pasidarė kietos, todėl gana sunkiai prigijo. Sodinant teko šaknis purenti, bet ne visada sėkmingai, todėl pirmais metais krūmai nenoriai leido šaknis, o ir derėjo ne itin gausiai. Antrais metais šilauogių augintojams rekomenduojama pakirpti uogakrūmių viršūnes, kad jie labiau šakotųsi ir gausiau derėtų. Tai irgi pavėluota, skaičiuoja savo klaidas ūkininkė Alė Kučinskienė.
Augina ekologiškai
Kučinskai šilauoges augina ekologiškai: nenaikina graužikų, saikingai naudoja trąšas, piktžoles šalina mechaniniu būdu – ravi ir šienauja, o ne purškia cheminėmis priemonėmis, pavasarį mulčiuoja uogakrūmius durpėmis iš savo turimo durpyno. Toks ekologiškas šilauogių auginimas lėmė tai, kad šiais metais uogynas sertifikuojamas pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“. Šis sertifikavimas leis nuraminti tuos uogų pirkėjus, kurie nepasitiki augintojų sąžiningumu.
„Daugiau Gimtajame…“
