Šauliai, kurie tarpukariu buvo viena gausiausių organizacijų, vienijusių beveik 90 tūkstančių žmonių, kurie reiškėsi ne tik pasiruošimo Tėvynės gynybai, bet ir švietimo, kultūros srityse, buvo matomi šalies gyvenime, šiandien veikia gerokai kukliau, o ir jų gretos gerokai praretėjusios – jungia tik apie 16 tūkstančių narių (Rokiškyje jaunųjų šaulių yra tik apie 30, suaugusiųjų liko vos vienas).
Ginkluoti ir ne
Trečiadienį Rokiškyje lankėsi Šaulių sąjungos vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Gediminas Latvys, 9-osios šaulių rinktinės vadas Jurandas Rusteika, Valerijus Gruodis, nuo liepos 1 d. pradėsiantis eiti 5-osios rinktinės, vienijančios Panevėžio krašto šaulius, vado pareigas. Kartu su 5-osios rinktinės vado pavaduotoja Neringa Kavoliūnaite bei Rokiškio 509-osios kuopos vadu Roku Balčiūnu jie susitiko su rajono vadovais, meru Ramūnu Godeliausku ir vicemere Audrone Kaupiene, kuriems pristatė savo organizacijos tikslus ir siekius aktyvinti Šaulių sąjungos veiklą regione.
Su šauliais susitiko rajono seniūnai ir seniūnaičiai bei jaunųjų šaulių atstovai. V. Gruodis, pastariesiems pristatydamas Šaulių sąjungos veiklą, pabrėžė, jog šauliu gali tapti bet kokio amžiaus žmogus – nuo 11 metų jaunuoju šauliu, o nuo 18-os – ir suaugusiu šauliu. Vienintelis medicininis reikalavimas šauliams, kad sveikata leistų turėti ginklą. Bet yra ir neginkluotų šaulių, kurie specializuojasi teikti medicinos pagalbą, konstruoti ir valdyti dronus, rūpinasi kibernetiniu saugumu, kuria audiovizualinį turinį, gamina maistą ir pan.
Šauliu tampama baigus 5–6 dienų bazinį šaulio įgūdžių kursą.
Daugiau informacijos apie Šaulių sąjungą ir kaip tapti šauliu galima sąjungos interneto puslapyje www.sauliusajunga.lt
Pirmosios pagalbos instrukcijos
Plačiau apie taktinę mediciną susirinkusiems papasakojo Šaulių sąjungos mokymų centro metodininkas, pirmosios pagalbos instruktorius Žilvinas Neliubšys. Remdamasis įvairiais vaizdo įrašais ir praktiniais pavyzdžiais jis parodė, kokios svarbios ne tik pirmosios minutės, bet netgi sekundės po teroristinio akto ar kitose ekstremaliose situacijose, ypač akcentuodamas gebėjimus stabdyti arterinį kraujavimą.
Ž. Neliubšys buvo vienas iš pirmųjų medikų, kurie dar 2022 m. Rusijos invazijos pradžioje ne kartą vyko į Ukrainą, mokyti karių pirmosios pagalbos, vežė medicinos reikmenis. Dabar, pasak jo, į Ukrainą jau vyksta mokytis ir semtis patirties pats.
Instruktorius taip pat išsamiai parodė ir paaiškino apie pirmosios pagalbos vaistinėlės, kurią visi turime savo automobiliuose, bei kariuomenėje naudojamos vaistinėlės turinį, bei kaip juo naudotis įvairiais atvejais. Savo gėdai turiu prisipažinti, jog maniškė vaistinėlė iki šiol ne tik neatidaryta ir neapžiūrėta, bet netgi neišpakuota, o pastarąjį kartą su tuo turiniu susidūriau tik lankydamas vairavimo kursus. Ko gero, nesu vienintelis toks. O juk žinias reikėtų periodiškai atnaujinti ir gebėjimus tobulinti.
Susitikimo dalyviai galėjo ir praktiškai išbandyti turniketų naudojimo techniką.
GR ir savivaldybės nuotr.
