Jau ketverius metus
„Ar daug yra tokių darbščių žmonių kaip Valius?“ – retoriškai klausė Zinaida, nors ir pati yra plačiai žinoma kaip itin darbšti moteris. Jau ketverius metus ji rūpinasi šiuo taku – kartais viena, bet dažniausiai su dukra Liudmila ir anūke Emilija. Dukra kone kiekvieną savaitgalį atvyksta į Obelius iš Vilniaus. Pakrantėje – Zinaidos namai. Čia gyveno ir jos tėvai, ir seneliai. Vaikų padedama ji atnaujino ir išpuoselėjo sodybą, tačiau prisipažįsta, kad nesitikėjo, jog kada nors iš čia atsivers vaizdas į ežerą.
Pažadas, virtęs kasdienybe
„Palei ežerą buvo tikra tundra, – sakė ji ir pridūrė: – Esu šventai įsipareigojusi buvusiam Obelių seniūnaičiui Virginijui Pupeliui – kol turėsiu jėgų, tvarkysiu ir puošiu šį taką.“ Įsipareigojimas tapo gyvenimo dalimi. Pasak Zinaidos, V. Pupelis ir nutiesė šį taką. Jis keldavosi anksti, ateidavo į pakrantę, valydavo ją, kirsdavo krūmus, veždavo šakas. Kai takas priartėjo prie Zinaidos namų, darbo ėmėsi ji pati. „Aš tvarkiau, o seniūnaitis viską išveždavo iš pakrantės“, – prisimena moteris.
Pakrantė atgijo
Dar prieš 2022-uosius V. Kazlausko suburti rajono verslininkai išvalė pakrantę ir įrengė paplūdimį. Pakrantė atgijo ir tapo traukos vieta, o taką palei ežerą pamėgo ir obeliečiai, ir jų svečiai – jis džiugina atsiveriančiais vaizdais į vandenį. Pavasarį takas pražysta tulpėmis, vėliau – hortenzijomis. Praėjusią žiemą jis suspindo girliandomis. Netrukus takas pasipuoš velykiniais margučiais ir zuikiais. Zinaida sakė, jog dukra pripirko šių puošmenų ir parveš Velykoms.
Dėkingumo ženklai
Zinaidai ypač malonu, kad žmonės lanko ir vertina taką palei ežerą. Kartais ji net randa netikėtų dovanų – kažkas yra palikęs saldainių ir didelį šokoladą. Zinaidos kasdienis darbas prie ežero – tylus, bet labai matomas. Tvarkomas takas tapo ne tik gražia vieta pasivaikščioti, bet ir gyvu įrodymu, kad bendruomenė prasideda nuo vieno žmogaus pastangų. Gal todėl čia ir norisi sugrįžti – ne tik dėl vaizdo į ežerą, bet ir dėl jausmo, kad kažkam ši vieta iš tiesų rūpi.
Rita BRIEDIENĖ
