Tarnystė žmonėms, išmoktos pamokos ir vertingos patirtys

– Kokie Jums buvo besibaigiantys 2022-ieji metai kaip Rokiškio rajono merui ir asmeniškai?

– Kadangi gyvenime esu optimistas, sakau, kad ir 2022-ieji dovanojo daugybę vertingų patirčių. Pasibaigusi pandemija ir karantinas vėl grąžino bendrystės su žmonėmis džiaugsmą. Yra toks posakis: „Kiekvienas sutiktas žmogus žino kažką tokio, ko tu nežinai. Mokykis iš jo“ (H. Jackson Brown Jr.). Ir tai iš tikro teikia džiaugsmą, tereikia suprasti ir išgirsti kiekvieną sutiktą žmogų.

Tiesą sakant, sunku beatskirti kokie metai buvo merui, o kokie Ramūnui. Šis darbas, gal tiksliau tarnystė žmonėms, tapo tarsi gyvenimo būdu. Ir šiuos metus gyvenau ir dirbau su viltimi. Jei 2020-2021 m. gyvenome su viltimi, kad pasibaigs pandemija, nesusirgs ir išgyvens mūsų artimieji, draugai, pažįstami, tai 2022-uosius išgyvenome su viltimi, kad pasibaigs karas Ukrainoje, stabilizuosis kainų augimas, praeis energetinė krizė. Trumpai tariant – metai su viltimi, kad viskas bus gerai.

–  Ar pavyko įgyvendinti visus šių metų planus?

– Džiaugiuosi, kad daugumą planų įgyvendinti pavyko. Žinoma, nemažai jų koregavo smarkiai išaugusios kainos, tačiau savivaldybės administracijos tarnautojai ir įstaigų vadovai su šiais iššūkiais tvarkėsi šauniai. Nežlugo nei vienas planas ar pradėtas darbas. Dalies jų įgyvendinimas tiesiog užsitęsė ir nusikėlė į ateinančius metus.

– Kuo labiausiai didžiuojatės, kas atnešė daugiausia džiaugsmo?

– Didžiausias džiaugsmas, kai matai didžiulį kraną naujos sporto arenos statybvietėje, vėl pilnus mieste ir rajone važiuojančius autobusus ir išgirstą nuoširdų močiutės „ačiū“ už tai, kad į bažnyčią ar kapines gali nuvažiuoti nemokamai. Džiaugiuosi, kai matau laimingas šeimas L. Šepkos parko naujojoje vaikų žaidimų aikštelėje, sutvarkytoje Rokiškio ežero pakrantės poilsio zonoje, kai matau besišypsančius praeivius, kurie gėrisi miesto, miestelių, kaimų naujais želdynais ir gėlėmis. Gera matyti šypsenas veiduose aukščiausio lygio kultūriniuose renginiuose, viltingas muziejininkų, neabejingų krašto istorijai žmonių, akis, žiūrinčias į atnaujintą Rokiškio dvarą, renovuotą šalia esančią viralinę, pradėtą tvarkyti Krošinskių pilaitę, Krašto muziejaus administracinį pastatą, renovuojamą Salų dvarą. Gera matyti ir tikinčiųjų bendruomenių džiaugsmą dėl atsinaujinančių maldos namų, išgirsti mūsų ugniagesio „ačiū“ už galimybę į nelaimės vietą važiuoti atnaujintu gaisrinės automobiliu ir naudotis naujausia gelbėjimo įranga bei apsaugos priemonėmis. Džiaugiuosi, kai matau mamų, tėvų gerą nuotaiką atvedus vaiką į renovuotą darželį, kai stebiu, kaip vakarais naujai apšviestais ir naujai įrengtais pėsčiųjų takais gausėja pasivaikščioti išėjusių žmonių gretos.

Visa tai teikia džiaugsmą. Tai tarsi grąža už visas pastangas. Didžiuojuosi bendruomenėmis, tais vadovais, tarnautojais, darbuotojais, kurie daug dirbo, kad mūsų žmonės turėtų kuo džiaugtis.

– Gal kažko nepavyko įgyvendinti? Kodėl?

– Kaip ir minėjau, dalį planų pakoregavo smarkiai išaugusios kainos, kai ko nepavyko įgyvendinti dėl centrinės valdžios požiūrio į regionus. Pavyzdžiui, nepavyko išsaugoti pašto skyrių kaimuose, nors kartu su Seimo nariais daug įrodinėjome, daug kalbėjome su AB Lietuvos pašto vadovybe ir su šią sritį kuruojančia Susisiekimo ministerija. Nepavyko atnaujinti geležinkelio maršruto Šiauliai–Rokiškis–Šiauliai. Teko daug įrodinėti, kad mūsų krašto žmonėms tai svarbu ir reikalinga, tačiau visi argumentai prieš centrinės valdžios siekį tiesiog taupyti – kaip žirniai į sieną. Nepavyko iki galo išspręsti ir Kavoliškio, Konstantinavos bei Obelių šildymo dujomis problemų. Nors ir toliau savivaldybė kompensuoja gyventojams didelę dalį sumos už suvartotas dujas, esame bejėgiai prieš dujų tiekėjo abonentinio mokesčio kėlimą. Kadangi visi tiekimo tinklai kadaise buvo perduoti tiekėjo nuosavybėn, o Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba taip ir negirdi nei bendruomenės, nei savivaldybės.

– Kokias didžiausias problemas matote rajone ir ką gali padaryti bei daro savivaldybė, jas spręsdama?

– Problemų yra kiekvienoje gyvenimo srityje. Nuo vis dar didžiulio nedarbo ar sumažėjusio gimstamumo iki kelių infrastruktūros. Nors nedarbo lygis sumažėjo per pusę (2020 m. buvo 21,7 proc., šiuo metu 10,9 proc.), vis vien išlieka šiek tiek aukštesnis už šalies vidurkį (8,3 proc.). Jau kurį laiką kartu su Užimtumo tarnyba važiuojame į seniūnijas susitikti su bedarbiais. Ieškome priežasčių, kodėl žmonės negali ar nenori dirbti, jiems teikiami individualūs darbo pasiūlymai. Rezultatas akivaizdus, nedarbo lygis sumažėjęs perpus. Tačiau viena pagrindinių nedarbo priežasčių, pasak nedirbančiųjų, – darbo sąlygos ar maži atlyginimai. Ir čia savivaldos veiklos galimybės užsibaigia.

Kaip savivaldybė gali paskatinti gimstamumą? Mano nuomone, sudarydama geresnes sąlygas jaunoms šeimoms, ruošdama jaunų specialistų pritraukimo programas, tokias kaip sveikatos priežiūros, pedagogų, policijos pareigūnų, kurias savivaldybė jau vykdo. Ir geresnes sąlygas jaunoms šeimoms kuriame – tai ir renovuoti darželiai, sutvarkytos viešosios erdvės, aukšto lygio kultūrinis gyvenimas, galimybės sportuoti ir t. t. Tik tai ilgalaikis procesas, kuris, tikiu, duos gerą rezultatą po kelerių metų.

– Opozicija nuolat Jums priekaištauja, kad per mažai dėmesio skiriama verslui, nors, atrodytų, bent smulkusis rajono verslas labai skatinamas ir remiamas, skiriama parama geriausioms idėjoms. Tad ką galėtumėte pasakyti – skiria dėmesio savivaldybė verslui ar neskiria? Ir kokį dėmesį realiai turėtų skirti, ką būtų galima padaryti geriau?

– Nenoriu politikuoti. Tiesiog dėkime daiktinius įrodymus ant stalo. Įkūrėme bendradarbystės centrą „Spiečius“, kuriame pradedantys verslininkai gauna tiek erdvę darbui, tiek įvairiausius mokymus, tiek mentorių pagalbą. Tai savivaldybei per metus  kainuoja per 30 000 eurų. Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimui per metus skiriama 75 000 eurų, todėl per pastaruosius kelerius metus smulkių ir vidutinių įmonių skaičius rajone išaugo beveik 40 proc. Vidutiniškai finansuojama apie 90 verslo paraiškų per metus. Tai didžiausia skiriama suma verslui tarp aplinkinių savivaldybių ir viena didžiausių tarp regionų savivaldybių. Naujuoju ES finansavimo periodu iki 2027 m. kartu su regiono savivaldybėmis kuriame investicinės aplinkos gerinimo funkcinę zoną. Bus įrengta visa reikalinga infrastruktūra prie laisvų komercinės paskirties sklypų, tai ir privažiavimai, ir apšvietimas, ir visos reikiamos komunikacijos. Manau, tai padarys proveržį naujų investuotojų atėjimui.

– Kita amžina ir nesibaigianti problema – kelių būklė rajone. Kokios perspektyvos šioje srityje?

– Tokia kelių būklė ne tik mūsų rajone, bet ir visuose regionuose. Turbūt ne vienas pastebėjote, kaip finansuojami regionų centrų, didžiųjų miestų kelių tvarkymo darbai ir kaip kaimiškų savivaldybių. Sunku būtų suskaičiuoti, kiek kartų teko dėl to lankytis Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, Susisiekimo ministerijoje. Su Kelių direkcija buvome sudarę bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią per trejus metus jie buvo įsipareigoję sutvarkyti Juodupės gatvę ir sankryžą, Respublikos gatvę ir pėsčiųjų takus Respublikos–Panevėžio gatvėse, užbaigti savo pėsčiųjų tako link Kavoliškio atkarpą ir kt. Tačiau kol kas viskas biurokratinėse girnose, kurios sukasi nepakenčiamai lėtai. Galiu paguosti tik tiek, kad šiuo metu Kelių direkcija vykdo Juodupės sankryžos tvarkymo darbų pirkimą, pagal sudarytą prioritetinę eilę iki 2025 m. turi būti padarytas naujas pėsčiųjų–dviračių takas nuo Rokiškio iki Vyžuonos, pasirašyta darbų sutartis tilto per Nemunėlį remontui kelyje Rokiškis–Pandėlys, jau projektuojamas tilto per Vyžuoną remontas kelyje Rokiškis–Juodupė, 2023 m. bus užbaigtas kelias į Aleksandravėlę, tęsiamas kelio link Rokiškio remontas.

O savo gatves ir kelius savivaldybė tvarko pagal patvirtintą prioritetinį sąrašą. Džiugu tai, kad šiemet padarėme viską, kiek buvo suplanuota.

– Kadangi Rokiškio mieste labai trūksta šiuolaikiško būsto, tuo ypač skundžiasi jaunos šeimos, kokie pokyčiai galimi šioje srityje? Stambiausi Rokiškio verslininkai ilgus metus kalbėjo apie daugiabučio statybą, jam jau skirta vieta ir pan., bet tas daugiabutis taip ir liko kalbomis. O savivaldybė suplanavo steigti naują individualių namų kvartalą, įrengiant jame visą būtiną infrastruktūrą. Kaip sekasi šis projektas? Kada bus skelbiamas sklypų aukcionas, kuris, kaip suprantu, turėjo vykti jau šiais metais?

– Matome ir puikiai suprantame šią problemą. Būsto statytojai mieliau renkasi didmiesčius. Statybos kaina tokia pati, o būsto vertė skiriasi keletą kartų. Kol valstybė nepradės taikyti mokestinių lengvatų verslams regionuose, tol viskas suksis aplink sostinę ir kelis didžiuosius miestus. Suprantu ir vietos verslininkus. Statyba šiuo metu tiesiog per brangi, tačiau jei jie vis tik pasiryžtų, mes tam esame pasiruošę. Žemės sklypas daugiabučio statybai suformuotas ir išnuomotas vienai verslo įmonei. Visos komunikacijos yra šalia sklypo ir esame pasiruošę jas nutiesti į reikiamą vietą, kai tik bus padarytas namo projektas, kaip ir įvažiavimą. Prioritetinių darbų apraše įtvirtinome galimybę tokiu atveju darbus padaryti ne eilės tvarka.

Matant šias problemas buvo nuspręsta kurti naują kvartalą individualių namų statybai įrengiant visą reikiamą infrastruktūrą. Reikia pripažinti, jog mūsų planas jau šiais metais paskelbti šių sklypų aukcioną buvo per daug ambicingas. Užsitęsė infrastruktūros įrengimo projektavimas. Vien ESO sąlygų reikėjo laukti keturis mėnesius. Tai vėlgi ne ESO darbuotojų kaltė, bet centrinės valdžios sprendimų dėl mažinimo ir optimizavimo pasekmė. Nežiūrint į tai, darbai jau vykdomi šiais metais.  Planuojame juos užbaigti ateinančiais bei pradėti aukcione pardavinėti sklypus.

– Kaip savivaldybei sekasi tvarkytis su užklupusiais energetikos iššūkiais ir į aukštumą šovusiomis kainomis? Gal numatyti kokie nauji saulės ar vėjo elektrinių projektai? Tarkim, gal miestas galėtų kurti saulės elektrinę, kurios dalininkais taptų pageidaujantys gyventojai?

– Manau, kad su energetikos iššūkiais kol kas susitvarkome. Gatvės apšviestos, baseinas veikia ir kainų nekeliame, ledo arena veikia, įstaigos skolų neturi, nors ir reikėjo papildomų lėšų iš savivaldybės biudžeto. Jau turime įstaigų, kurios naudojasi saulės elektrinių pagaminta energija, dalyje įstaigų įrengėme modernius šilumos valdymo prietaisus. Tai leidžia taupyti.

Pasitarę su energetikais, puoselėjame idėją Rokiškyje, laisvame Miškininkų gatvės 9 sklype, statyti 2 MW saulės elektrinę, kuri tarnautų visoms savivaldybės biudžetinėms įstaigoms. Taip siekiama mažinti elektros kaštus tiek darželiams, mokykloms, tiek kitoms socialinėms bei kultūros įstaigoms. Šiuo metu jau yra gautos techninės prisijungimo sąlygos. Belieka surasti tinkamą finansavimo priemonę, kurios pagalba būtų įgyvendintas šis ambicingas projektas.

– Kuo rajono gyventojus pradžiuginsite ateinančiais metais? Kokius projektus, vizijas esate numatę rajone?

– Vienas rimčiausių darbų – tolesnė sporto arenos statyba. Ateinančiais metais planuojame renovuoti net du darželius – „Ąžuoliuką“ ir „Varpelį“. Tegul nenusimena tie tėvai, kurie vaikus veda į „Pumpurėlį“. Paraleliai ruošiamasi ir šio darželio renovacijai. Kaip ir planavome, baigiame atnaujinti miesto stadiono rekonstrukcijos projektą. Bandysime gauti dalį finansavimo. Kardinaliai pasikeis vaizdas naujajame V. Lašo gatvės parke, planuojame įrengti naują BMX dviračių ir riedlenčių parką jaunimui. Daugiau dėmesio sulauks miesto mikrorajonas, planuojame atnaujinti apšvietimą, takus. Tęsime darbus ir kaimiškose vietovėse, tęsime apšvietimo atnaujinimo programą, pastatų, kuriuose įsikūrusios bendruomenės, bibliotekos, atnaujinimą.

– Kas asmeniškai Jums sunkiausia mero kėdėje? Ar nevargina didelis viešumas?

– Tai, kad aš kėdėje sėdžiu labai retai. Jei dirbu kabinete, dirbu atsistojęs J. Daug važinėju į susitikimus ne tik įvairiose institucijose, bet ir įstaigose, bendruomenėse.

– O kaip šiais metais atšventėte šv. Kalėdas ir kaip švęsite Naujuosius metus? Gal per šventes kaip tik norisi pabėgti vien tik į asmeninę erdvę? Ką Jums apskritai reiškia šios šventės? Gal turite tradicijų, kurias išlaikėte dar nuo vaikystės laikų?

– Labiausiai norisi švęsti ramiai ir šventes praleisti tik asmeninėje erdvėje. Nes tam laiko lieka ne per daugiausia. Man tai dvasinės ramybės laikotarpis, tarsi atokvėpio laikas po ilgo bėgimo prieš kopimą į naują kalną…

– Ir pabaigai – palinkėjimai Rokiškio kraštui, jo žmonėms.

– Leiskime, kad mūsų širdys būtų sušildytos. Aplink daug gėrį skleidžiančių žmonių, pajuskime jų artumą, norą bendrauti, priimkime paguodą ir atjautą bei patys dalinkimės tuo, ką turime ir gauname.

– Dėkoju už pokalbį.