Šalies vadovas visų pirma atskleidė, kaip ir kada gimė „Aušros“ perleidimo sumanymas. 1883–1886 m. „Aušros“ laikraščio komplektas šiandien tapo retenybe, absoliučiai daugumai skaitytojų prieinama nebent didžiausiose šalies viešosiose bibliotekose. Vienintelis bandymas perleisti „Aušrą“ visa apimtimi buvo JAV Lietuvių istorijos draugijos iniciatyva 1983 m. Čikagoje pasirodęs faksimilinis dvitomis. Šiandien jis Lietuvos skaitytojui menkai žinomas, o jo sklaida – minimali. Todėl Prezidentas šiai problemai skyrė pernykščio savo metinio pranešimo dalį: „Įvairiomis progomis iš tribūnų sklinda kalbos apie patriotinį ugdymą ir istorinę savimonę. Tad ar ne gėda, kad per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus taip ir nesugebėjome perleisti „Aušros“ laikraščio, paklojusio pamatus Vasario šešioliktajai? Tenkinamės atsitiktinėmis pabiromis ištraukomis, kurios neleidžia susidaryti net apytikslio vaizdo apie „Aušros“ turinį ir bendradarbių įvairovę, ką jau kalbėti apie sodrią to meto rašinių kalbą.“
Šalies vadovas padėkojo garsiam Lietuvos kultūros mecenatui Pranui Kizniui, kuris atsiliepė į Prezidento kvietimą ir stojo talkon, kurio dėka „Aušros“ laikraštis atgimė XXI amžiuje, praėjus lygiai 140 metų nuo pasirodymo. Įgyvendinti „Aušros“ projektą ėmėsi J. Basanavičiaus palikimo saugotojas – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
„Skaitykite „Aušrą“ širdimi, tai nepralenkiamas Tėvynės meilės manifestas, gimęs itin sudėtingomis tautai sąlygomis. Tegul „Aušra“ leidžiasi į savo kelionę po Lietuvos mokyklas, miestus, miestelius ir kaimus bei lietuvių bendruomenes plačiajame pasaulyje. Tepasiekia ji kiekvieną, neabejingą lietuvių tautos likimui“, – sakė Prezidentas.
Daugiau kaip 1200 leidinio egzempliorių nemokamai pasieks Lietuvos mokyklas, viešąsias bibliotekas ir muziejus. Iškilmingame renginyje Rokiškio krašto muziejuje šalies vadovas asmeniškai perdavė perleistos „Aušros“ komplektus keturiasdešimčiai Lietuvos mokyklų, bibliotekų, muziejų atstovų.
Lietuvos prezidentūros inform.
