Bičiuli, žinok, kad aš pradėjau labai didžiuotis mūs ūkininkais. Nesistebėk tokiu mano keistu požiūriu, bet… Bet pats pagalvok – jeigu tau už pieno litrą mokėtų mažiau nei tu „prie ruso“ gaudavai už tuščią kefyro butelį? A? Ką tu darytum? Streikuotum? Juk tau karvę šert reik, ją melžt reik, karvės spenius prieš melžiant dezinfekuot irgi būtina. Visa tai didžiulės išlaidos. A ne? O tau koks pieninės klerkas sumoka tik skatikus už tavo triūsą. Todėl visiškai teisingai, kad ūkininkai akciją paskelbė ir pieną pradėjo dykai dalinti visiems norintiems.
Ir aš prieš keletą dienų stojau didžiulėn eilėn prie nemokamo pieno… Toks jaunas ūkininkėlis visą „bačką“ pieno atvežė prie krautuvės ir visiems dalino. Aš, Bičiuli, pasiėmiau tokį penkių litrų „bambalį“ nuo vandens „Žalia giria“. Nesibroviau, be eilės nelindau, laukiau, kad „bačkoj“ pienas prie pabaigos būtų. Klausi – o kodėl „prie pabaigos“? Na, pats pagalvok… Gravitacija. Visada riebalas nusistovi viršuj, o liesesnis pienas apačioj lieka. Va taip vat, Bičiuli… chemija.
Pripylė man ūkininkas „bambalį“ pieno, skanaus palinkėjo… Aš, priešingai nei daugelis, ūkininkui sumokėjau. Net daugiau nei dvigubai nei kokie rokiškių sūriai ar žemaitijos pienai, sumokėjau. Du su puse euriuko ūkininkui saujon įbrukau. Va taip vat. Reikia kitų darbą gerbt. Tu tik, Bičiuli, čia man neaiškink, kad iš ūkininko pieną gert yr nesveika, kad visokių rizikų kyla nepasterizuotą geriant. OK? Žinok, visa tai yra „veterinorių išmislai“. Ne kitaip. Va, pats pagalvok – jeigu tu susergi, daktaras tau išrašo antibiotikų. A ne taip? Prie jų dar tau išrašo visokių fermentų, atseit, kad ta chemija tavo skrandžio mikrofloros nesunaikintų. O vat piene visokios tokios mikrofloros nors šaukštu semk. Vaikystėje tik „ant šviežio, dar šilto pieno gyvenau“ ir… išgyvenau. Jokios „kvarabos“ nesikabino. Tikiuosi ir tu, Bičiuli, taip gyvenai ir… išgyvenai. Taigi, neklausyk kuo visokie „veterinoriai“ mus baido, jiems už tai visokie pienininkai ir sūrininkai atsidėkoja.
Dabar, Bičiuli, prie svarbiausio… Parsinešiau aš tą „bambalį“ pieno, pastačiau balkonėlyje, kad nusistovėtų. Kai gerai atvėso ir nusistovėjo, viršuje per tris pirštus storio grietinėlės atsirado. Kaip aš tau jau sakiau… gravitacija (o gal chemija, nesigilinsiu). Taigi, apačioje pragręžiau skylutę ir iš bambalio nuleidau pieną. Kai liko tik grietinėlė, ją puslitrinian „sloikan“ nupyliau. Seperacija…
Kęstutis Kadūnas
Visą straipsnį skaitykite “Gimtajame…”
