– Kodėl, kaip kilo idėja steigti tautodailininkų galeriją? Visi aplinkui kalba, kad čia niekam nieko nereikia, niekas nieko neperka, į renginius nebeina, o jūs ėmėte ir atidarėte naują erdvę.
– Būtinybės nebuvo, bet įžvelgėme prasmę. Susitikimuose su tautodailininkais visada tai vienas, tai kitas su giliu atodūsiu pasakydavo: ,,Kaip būtų gera turėti savo namus.“ Kalbėdavomės apie ateities perspektyvas, vystydavome naujas idėjas ir konkrečius veiklos planus, nes juk labai svarbu ne tik visiems susirinkti, bet ir rimtai išsikalbėti. Taip ir kilo idėja steigti tautodailininkų galeriją. Žinoma, pradėti ką nors nauja reikia ne tik idėjų, bet ir ryžto, noro. Bet sėklą pasėjome, ji sudygo, o dabar laukia sunkiausias metas – ją išauginti. Žinau, kad bus blogo oro, bus piktžolių. Bet ir saulės bus. Kaip sakoma, ir kiekvienoje tamsoje yra bent trupinėlis šviesos.
Atvirai sakau, tautodailininkų bendruomenėje esama neabejingų žmonių, nuoširdžiai ir nesavanaudiškai mylinčių Rokiškį, galinčių prasmingai darbuotis mūsų krašto labui. Koks džiaugsmas mums ir garbė, kad kiti Lietuvos miestai jau rezervuoja laiką Rokiškio tautodailės galerijoje parodoms.
(Daugiau – šeštadienio „Gimtajame…“)
