Savaitgalį į tokį sąskrydį Kalbutiškyje (Jūžintų sen.) susirinko apie 200 žmonių. Į poilsiavietę suvažiavo ne tik rajono neįgalieji, bet ir jų likimo draugai iš Panevėžio, Biržų, Kupiškio, Visagino, Ignalinos, Utenos, Zarasų rajonų.
Sąskrydžio dalyviai negailėjo gerų žodžių šventės organizatoriui A. Veikšiui, kaip tik šiomis dienomis švenčiančiam 60 metų jubiliejų. Nenuilstantis rajono Neįgaliųjų draugijos pirmininkas pasirūpino ne tik visais organizaciniais šventės reikalais, bet ir pramogomis, muzikine programa, kartu pabrėždamas, kad tai ne jo vieno, o visos jo komandos darbas. Suskambus muzikai ir dainoms, susirinkusiųjų raginti šokti nereikėjo, o daugiausia emocijų sukėlė A. Veikšio sugalvotos rungtys. Sąskrydžio dalyviai, subūrę komandas, rungėsi, kas ilgiau ištiestoj rankoj išlaikys pusantro litro bokalą, kas daugiau sumėtys ripkų ant pagaliuko, kas greičiau kempine perneš 5 litrus vandens. O šokiai ir dainos tęsėsi dar ilgai, juk sąskrydis ir yra tam, kad žmonės susirinktų ir pabendrautų.
Vis dėlto visos šventės baigiasi ir lieka kasdienybė su negalios našta, todėl pokalbis su A. Veikšiu – ne tik apie smagias, bet ir apie liūdnesnes jo darbo akimirkas.
– Buvo nuostabu šventėje matyti spindinčias žmonių akis, tačiau draugijos veikla neapsiriboja vien pramogų organizavimu?
– Visos šventės, ekskursijos neįgaliesiems – mano visuomeninė veikla, o tiesioginis draugijos darbas susijęs su įvairiais socialiniais projektais ir neįgaliųjų priežiūra, jų reikalų tvarkymu. Tačiau pradėjęs vadovauti draugijai pamačiau, kad neįgaliųjų buities, medicinos problemas, nors jos labai svarbios, išspręsti lengviau. Sunkiau įkvėpti negalią turinčiam žmogui gyvenimo džiaugsmo, kurio ima trūkti dienų dienas leidžiant vienatvėje uždaroje aplinkoje ir dar dažnai kamuojamam skausmų, fizinių nepatogumų. Visiems mums reikia bendravimo, kitų šiltų šypsenų, o neįgaliesiems – tuo labiau. Taigi, stengiamės, kad draugijos buveinė Rokiškyje taptų jaukiais neįgaliųjų namais, iš kurių visi išeitų nuraminti, su šypsena.
– Draugijos nariai negaili jums gerų žodžių, sako, kad tik jūsų pastangomis buvo suremontuotos draugijos patalpos, sutvarkyta aplinka, jūs pats savo rankomis sodinote gėles, karpėte gyvatvores ir daug ką darote, kad čia būtų tikri jų namai. Kodėl ėmėtės šio darbo? Kodėl jums tapo svarbūs turbūt vis dar šalia mūsų, o ne tarp mūsų gyvenantys neįgalūs žmonės?
– Pagal įstatus Neįgaliųjų draugijai gali vadovauti tik žmogus, turintis negalią. Nors nematyti, tačiau ir aš turiu negalią – patyriau sunkią kojų traumą, man grėsė neįgaliojo vežimėlis, jeigu ne vilniečio mikrochirurgo rūpestis. Taigi, man suprantamos neįgaliųjų problemos. O į pirmininkus nesisiūliau, mane pasiūlė kiti ir sutikau tikėdamasis, kad būsiu čia naudingas.
– Jūs vadovaujate ir jauniesiems šauliams. Ar suspėjate, ar įmanoma viską suderinti?
– Negali gyventi vien sau. Didžiausias džiaugsmas – dalintis su kitais tiek savo sugebėjimais, tiek šypsena, tiek laiku. Nors dabar manau, kad jauniesiems Rokiškio šauliams turėtų vadovauti jaunesni ir po truputį vairą perduodu į kitas rankas. Tikiuosi, kad mane pakeis šauni jauna šaulė, o aš padėsiu jai, kuo tik galėsiu.
– Vadinasi, atsidėsite vien neįgaliųjų reikalams?
– Kol būsiu reikalingas, kol galėsiu. Didelis dalykas – matyti, kad gali padedi žmogui. Pavyzdžiui, mūsų draugija globoja Rokiškio neįgalųjį, po motinos mirties likusį vienišą. Mes padedame jam tvarkyti ne tik reikalus, mamos kapus, buitį, bet ir gimtadienio proga surengėme jam ekskursiją į Anykščius. Matytumėte, kiek žmogui tai suteikė įspūdžių ir džiaugsmo. Juk būtent judėjimas yra didelė problema neįgaliesiems. Mes tam skiriame daug dėmesio, ne tik organizuodami visokias ekskursijas, kurios jiems – tikra atgaiva, bet ir vežiodami juos pas gydytojus į Vilnių ar Kauną. Ir ne tik nuvežame, bet, jei reikia, palydime į gydymo įstaigą, kartu einame pas gydytojus. Anksčiau tai darydavome nemokamai, dabar jau tenka imti mokestį, bet nedidelį – kitaip nebeišsiverčiame.
– Ar Rokiškyje yra sudarytos palankios sąlygos neįgaliesiems judėti viešosiose vietose? Juk iki šiol čia nėra net jiems pritaikyto viešojo tualeto. Vietos visuomeninis transportas jiems – irgi didelis išbandymas.
– Tai problema. Ne kartą kėlėme ir tualetų, ir viešojo transporto klausimą. Naujieji viešieji tualetai bus pritaikyti neįgaliesiems ir šios problemos neliks. Atvykę į ekskursijas Rokiškyje kitų rajonų neįgalieji naudodavosi mūsų tualetais.
Viešojo transporto reikalai kol kas nejuda. Jau ne kartą prašėme žemagrindžių viešųjų autobusų, nes problemų patiria ne tik neįgalieji, bet ir senesni žmonės. Nepasakysiu nieko naujo – Rokiškis sensta, reikia galvoti, kaip visą infrastruktūrą pritaikyti ir seniems žmonėms.
– O kiek Rokiškio rajone yra neįgaliųjų?
– Mūsų draugijoje – apie 400, tačiau iš viso rajone turbūt yra apie 4 tūkst. neįgaliųjų. Tiesiog kai kurie slepia savo negalią dėl visuomenės požiūrio. Ne paslaptis, kad neįgaliesiems kur kas sunkiau įsidarbinti, darbdaviai nenori papildomų problemų, kylančių dėl darbuotojo sveikatos.
– Žinau, kad draugijai priklausantiems neįgaliesiems teikiate įvairias paslaugas, net išskalbiate jų drabužius. Ar neįgaliesiems buitis – didelė problema?
– Be abejo, taip. Juk tai susiję ne tik su fiziniais sunkumais pasirūpinti sava buitimi, bet ir su finansais. Dažnas neįgalusis gyvena labai skurdžiai. Pirmą kartą surengėme ne tik neįgaliųjų darbų parodą, bet ir pardavimą, tikėdamiesi, kad tuos darbus pirkdami žmonės nors šiek tiek padės palengvinti neįgaliųjų gyvenimą. Nuolat renkame labdarą ir gautą ją ypač sąžiningai paskirstome seniūnijoms, kad pačios išdalintų neįgaliesiems. Patikėkite, tai tikrai jiems ne smulkmenos – drabužių, kitų dalykų jiems labai trūksta.
– O ar įsisukęs į draugijos reikalus nepamirštate šeimos?
– Jeigu grįžtu namo ne vėlai vakare, žmona Violeta net nustemba – kodėl taip anksti šįkart? Jaučiu šeimos palaikymą. Jau 38 metus esu laimingai vedęs, su žmona, kurią atsivežiau iš Dzūkijos, užauginome tris vaikus – dvi dukras ir sūnų. Džiaugiamės keturiais anūkais. Bet ir šeimoje galioja tie patys principai – dalintis su kitais, gyventi ne vien tik sau.
– Dėkoju už pokalbį.
