Susiginčijo, buožių ar bandito šeima
Janina Judikevičiūtė gimė 1942 m. liepos 12 d. Rokiškio aps., Kamajų mslt. Augo Jurgio ir Teresės Judikevičių šeimoje šalia Kamajų esančiame Roblių kaime. Šeimoje augo dvejais metais vyresnė sesuo Elena ir metais jaunesnis brolis Jonas. Tėvas Jurgis dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, ginklu padėjo išvyti sovietinius okupantus iš Lietuvos. Po 1949 m. kovo 25 d. didžiojo trėmimo kodiniu pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“) okupantai neįvykdė trėmimo plano, nes dalis žmonių pasislėpė. Tuomet 1949 m. kovo 27 d. baudėjai atvyko į Judikevičių sodybą, nors pirminiuose planuose jie nebuvo numatyti ištremti, turėjo 14 ha dirbamos žemės (su mišku 27 ha). Budeliai trėmimo metu susiginčijo, kaip užrašyti, buožių ar bandito šeima. Teresė su trimis mažamečiais vaikais ir savo tėvais Benediktu ir Uršule Tumoniais buvo ištremta į Irkutsko sritį, Osos rajoną, Ulan-Irchidėjaus buriatų kaimą.
Uždarbis – grūdai su pelais
Alinanti kelionė truko mėnesį, vaikai Janina ir Jonas susirgo plaučių uždegimu. Tų pačių metų gegužės 7 d. Jonas mirė tremtyje. Janina penkiolika parų buvo be sąmonės, bet išgyveno. Mama viena tremtyje turėjo rūpintis ir maitinti mažus vaikus ir senus tėvus. Dirbo kolūkyje lauko darbuose, gaudavo skurdų maisto davinį, visa šeima badavo. Tai buvo XX a. vergovės forma, darbas už menką maisto davinį, metinis uždarbis – 17 kg grūdų su pelais.
1953 m. šeima persikėlė į to paties Osos rajono Zagliko kaimą, kur Teresė dirbo kolūkyje melžėja. Čia šeima gyveno skurdžiai, bet jau nebadavo, melžėjos kasdien gaudavo du litrus pieno.
Janinai einant į mokyklą buriatų vaikai, vadindami ją fašiste, dažnai apmėtydavo akmenimis. Iš tremties ji su artimaisiais grįžo tik 1957 m.
Tėvas Jurgis Judikevičius buvo suimtas jau 1950 m. Kalintas Pasvalyje, Panevėžyje, Vilniuje. Sušaudytas Vilniuje. Palaikų užkasimo vieta nežinoma.
Farmacininkė pasirinko sesers Pranciškos vardą
Nuo 1958 m. Janina keturias paskutines klases mokėsi Panevėžio vidurinėje mokykloje, o toliau – Kauno Prano Mažylio medicinos mokykloje ir įgijo farmacininkės specialybę. 1965 m. dirbdama Dotnuvos (Kėdainių r.) vaistinėje gamino vaistus. 1966 m. apsigyveno Marijampolėje, kur keletą dešimtmečių dirbo farmacininke.
1969 m. Marijampolėje įstojo į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuoliją, pasirinko sesers Pranciškos vardą. 1918 m. šios vienuolijos steigėjas buvo palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis.
Arvydas Gelžinis
Išsamiau skaitykite “Gimtajame…”
