Teatrinio gyvenimo pažinimas
Stovyklos vadovė, KC vaikų teatro „Grįžulo ratai“ režisierė Svetlana Artemieva pasakojo, kad į tokio pobūdžio stovyklą vaikus kviečia nebe pirmus metus: „Kiekvieną vasarą, vos pasibaigus mokslo metams, vaikus kviečiame į savaitės trukmės dienos stovyklą, kurioje ugdome vaikų teatrinius įgūdžius. Stovyklos esmė – skatinti mažųjų kūrybiškumą, ugdyti meninius jų gebėjimus ir originalų idėjų įgyvendinimą nepamirštant komandinio darbo svarbos. Per savaitę mes susipažįstame su vidine teatro struktūra, elgesio teatre taisyklėmis, nagrinėjame spektaklio kūrimo procesus. Trumpiau tariant – naršome paslaptingame ir įdomiame teatro pasaulyje.“
Pasak vadovės, vaikai ne tik atskleidžia daugybę intriguojančių teatro paslapčių, tačiau kartu mokosi scenos judesių ir kalbos, yra supažindinami su teatrinės raiškos priemonėmis: atliekami kūno perkusijos pratimai, vyksta grimo pamokos.
„Teorines žinias stovykloje dalyvaujantiems vaikams mes pateikiame per žaidimus, praktines veiklas. Jiems visai neįdomu sėdėti ir klausyti kalbų, tad kalbėdami apie grimo subtilybes, iš karto rodome grimui skirtas priemones, grimuojame jiems veidus, leidžiame ir patiems tą daryti. Juk praktiniai mokymai duoda daug daugiau naudos. Būtent tokiems užsiėmimams buvo skirta viena diena. Vaikai tapo tigrais, zombiais, liūtais ir kūrė trumpus etiudus. Tądien smagiausia jiems buvo taip pasipuošus eiti pietauti – juokas ir klegesys užpildė visą kavinę“, – šypsojosi S. Artemieva.
Kelionės ir pažintys
Vaikai džiaugėsi, kad stovykloje jie ne tik mokėsi, bet ir aktyviai leido laiką, pramogavo. Beveik dvi dešimtys vaikų, vienas garsiau už kitą, dėstė, kokį spektaklį pastatė, kur buvo išvykę, kokius gyvūnus glostė: „Vieną dieną važiavome į ūkį (stovyklos organizatoriai vaikams surengė ekskursiją į Kamajų seniūnijoje esantį Birutės Dapkienėsūkį – aut. past.). Ten buvo labai įdomu, pamatėme įvairiausių gyvūnų: glostėm elpakus, jodinėjom žirgais, rankose laikėm vėžlį… Labai nustebino ir įvairiausios įdomios bei nematytos sodybos puošmenos – iš elnių ragų padaryti šviestuvai, vazos iš kanopų.“
Ekskursijai pasibaigus, vaikai grįžo prie „mokslų“. Susiskirstę grupėmis po kelis, jie rinkosi pjeses ir statė trumpučius spektaklius. Vaikų pečius „užgulė“ sudėtingi darbai: pjesės analizė, darbų ir vaidmenų pasiskirstymas, dekoracijų bei kostiumų apgalvojimas ir kūrimas. Paskutinę stovyklos dieną pažiūrėti savo sukurtų spektaklių vaikai pakvietė tėvus ir draugus.
Iš Kauno pas močiutę paviešėti atvykusi Elžbieta Pugevičiūtė džiaugėsi stovykla ir nekantraudama laukė kitų metų: „Stovykla man labai patiko! Laikas čia labai greitai prabėgo, nes buvo įdomu. Susiradau naujų draugų, visi vaikai buvo labai linksmi ir draugiški. Iš visų veiklų man labiausiai patiko išvyka į ūkį. O stovykloje buvo gera, nes galėjau su kitais vaikais laisvai leisti laiką – nuveikdavom šį tą įdomaus ir dar likdavo laisvo laiko žaidimams. Nebuvo jokio griežto tvarkaraščio. Galėjom ir pailsėti, ir sužinojom, išmokom daug naujo bei įdomaus.“
S. Artemieva prasitarė, jog kiekvienais metais atsiranda vis daugiau stovykloje dalyvauti norinčių vaikų, tačiau galimybės leidžia priimti ne visus. Tad tie, kurie šiemet nespėjo užsiregistruoti, gali pasižymėti datą ateinančių metų kalendoriuje.
