Spektaklį „Vienos miško pasakos“ organizatoriai reklamavo ypatingai. Bijojo, kad darbas liks nepastebėtas, nes visiškai šviežias, mažai apie jį kalbėta. Į spektaklį ir nesusirinko pilna salė, o susirinkusieji balsavo prasčiau nei, tarkim, už „Elzės žemę“ – beveik 88 proc. „taip“. Dailininkas Žilvinas Vaičiūnas apie spektaklį sakė: „Tėškė visą gyvenimišką realybę į veidą. Kai, rodos, gyvename laisvi, bet ta laisvė labai sąlyginė, veikiama aplinkinių prietarų, asmeninių požiūrių ir norų. Ir tada tikrasis žmogaus savitumas užgniaužiamas vardan aplinkos. Žiūrėjau ir kartais su apmaudu galvojau – bet juk taip ir būna, taip yra. Girdėjau nuomonių, kad kai kurių scenų galėjo ir nebūti, bet aš manau, kad menas turi rodyti ir nepatogias scenas be pagražinimų. Tada ir tampa paveiku. Spektaklis, kuriame buvo ir juoko, ir dramos. Kaip gyvenime.“
Subscribe
0 Komentarai
