Pastaraisiais dešimtmečiais ne tik mūsų krašte, bet ir visoje Lietuvoje dvarai ir dvarų kultūra išgyvena savotišką renesansą. Labai įvairios to atgimimo formos. Vienur naujieji dvarų savininkai tik atnaujina pastatus ir nesistengia atverti savo dvarų visuomenei, kiti patys tuose dvaruose negyvena, bet akcentuoja kultūrines veiklas, paversdami dvarus aukštosios klasikinės kultūros centrais, trečiur senieji dvarai atveriami visiems ir juose galima gauti nakvynės, patalpų nuomos bei pramogų paslaugas. Ir tik labai retais atvejais dvarai atgauna savo buvusią ūkinio vieneto reikšmę, o kartu tampa vietos centru, bendruomenės mecenatais, kultūros ir švietimo skleidėjais. Būtent tuo mūsų krašte pasižymi Ilzenbergo dvaras.
Jo savininkas Vaidas Barakauskas jau ne pirmus metus rūpinasi ne tik ūkiu, mecenatyste, už kurią ne kartą buvo pažymėtas, bet ir dvaro istorijos įamžinimu, kuo puikiausiai buvo galima įsitikinti praėjusią savaitę vykusio jau dešimtojo tradicinio koncerto, skirto rumunų kultūros ir visuomenės veikėjos Livijos Majoresku-Dimšienės, valdžiusios dvarą 1918–1940 metais, atminimui, renginyje.
Į renginį susirinko ne tik Rokiškio krašto verslo, politikos, kultūros elitas, bet ir Rumunijos bei Moldovos ambasadoriai, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, daugybė kitų garbių svečių. Juos prie dvaro durų pasitiko Lietuvos ir Rumunijos vėliavos.
Susirinkusiuosius vakaro pradžioje pasveikino Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, palinkėjęs, kad vakaras taptų naujų idėjų ir bendrysčių pradžia. Rumunijos respublikos ambasadorė Lietuvoje ponia Adriana Ciamba priminė pagrindinius Livijos Majoresku-Dimšienės biografijos momentus, pasidžiaugė jos atminimo saugojimu bei puikiais europinėmis vertybėmis besiremiančiais Rumunijos ir Lietuvos santykiais. Taip pat ambasadorė pristatė žymų rumunų pianistą ir kompozitorių Aleksandrą Mihajų Burčą (Burca), kurio koncertą išgirdo renginio dalyviai.
Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas pasveikino susirinkusius ir trumpai pristatė dabartinius ir būsimus dvaro veiklos aspektus: baigiamą statyti viešbutį, būsimą 45 metrų aukščio nuo ežero paviršiaus apžvalgos bokštą, vynuogyno ir dvaro vyninės kūrimą, taip pat dvaro remiamą vienos seniausių mūsų krašte Onuškio bažnyčios remontą, kuris turėtų būti baigtas jau ateinantį pavasarį. Būtent už paramą Onuškio bažnyčios restauravimui V. Barakauskui Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM renginio metu įteikė vyskupijos šimtmečio atminimo medalį.
Pagrindinis vakaro akcentas, Aleksandro Mihajaus Burčos koncertas, galima sakyti, nustebino. Programoje kartu su vengrų klasikų Belos Bartroko, Georges Enesku bei populiariųjų kompozitorių, tokių kaipo iš sovietinių filmų mums pažįstamas Eugenijus Doga, skambėjo ir trys Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai.
Po koncerto netrukus pasirodysiančią knygą „Ilzenbergo dvaras: tarp Kuršo ir Lietuvos“ pristatė jos autorius žurnalistas, publicistas, visuomenės veikėjas Vidmantas Valiušaitis Jis trumpai apžvelgė tą daugybę šaltinių, kuriuos teko peržiūrėti renkant penkių šimtų metų dvaro istorijos medžiagą, pagrindinius dvaro gyvavimo laikotarpius, svarbiausius jų momentus. V. Valiušaitis sakė, kurdamas knygą stengęsis atkurti laikmetį, o žmones, gyvenusius Ilzenberge, parodyti tam tikrame istoriniame laike. Iš tikrųjų su šiuo dvaru susiję tikrai nemažai ryškių Livonijos ordino, Lietuvos, Abiejų Tautų Respublikos asmenybių nuo Livonijos ordino magistrų iki paskutinių dvaro valdytojų bajorų Dimšų, visų XIX amžiaus sukilimų dalyvių, giminės.
Šventės metu įvyko ir dalies turtingos Ilzenbergo dvaro bibliotekos grąžinimas iš Kurtuvėnų. Kaip tos knygos su Ilzenbergo antspaudais ir ekslibriais atsidūrė Kurtuvėnuose? Vyriausioji Livijos Majoresku-Dimšienės duktė Janina Klara buvo ištekėjusi už Kurtuvėnų dvaro savininko, garsios Pliaterių giminės atstovo St. E. P. Pliaterio-Zyberko. Dvaro gidas Petras Blaževičius prisipažino, jog šis grąžinimas subrendo jau panašiai prieš metus, kai dvare su ekskursija lankėsi Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, kuris apžiūrėjęs dvaro rūmus apsisprendė ir garsiai ištarė: „Atrodo, vieta tinkama. Jos turėtų grįžti į Jūsų dvarą“. Pats Rimvydas Tamulaitis, įteikdamas dvarui knygas, daugiau papasakojo apie Janiną Klarą Dimšaitę-Pliaterienę ir jos veiklą Kurtuvėnuose, kurią iki šiol lydi daugybė pasakojimų bei legendų.
Po iškilmingosios dalies visi vakaro dalyviai buvo supažindinti su dvaro oranžerija, šalia augančiais vynuogynais bei vynine. Jos produkcija bei dvaro ūkyje sukurtais maisto produktais svečiai galėjo pasimėgauti jiems organizuotoje degustacijoje.
