Nuo liepos 1 d. įsigalioja naujasis Darbo kodeksas, turėjęs tapti revoliuciniu sprendimu reglamentuojant darbo santykių lankstumą. Darbo kodekse numatyta daug naujovių, tarp jų – ir daug diskusijų sukėlęs kvalifikuoto ir nekvalifikuoto darbo apmokėjimas. Nuo liepos 1 d. 380 Eur per mėnesį minimalią algą (MMA) bus galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Taip pat didės nedarbo draudimo išmoka – ji bus mokama ne šešis, o devynis mėnesius. Maksimali išmoka sieks 75 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu iš darbo išėjęs žmogus neras kito darbo, tris mėnesius jo pajamos bus net didesnės, negu gavo dirbdamas: jis gaus ne tik darbdavio išeitinę kompensaciją, bet ir nedarbo draudimo išmoką.
Naujasis Darbo kodeksas taip pat numato, kad, jei dirbama 5 dienas per savaitę, kasmetinės minimalios atostogos bus 20 darbo dienų, iš kurių 10 turės būti išnaudotos nepertraukiamai.
Jei darbuotojas iš darbo atleidžiamas darbdavio iniciatyva be savo kaltės, jis turės būti įspėtas prieš vieną mėnesį tuo atveju, jei bus išdirbęs daugiau nei metus, jei trumpiau nei vienerius metus – įspėti apie atleidimą pakaks prieš dvi savaites.
Jei atleidžiamas darbuotojas bus išdirbęs trumpiau nei metus, bus išmokama 2 savaičių dydžio vidutinio darbo užmokesčio išmoka, jei ilgiau nei metus – 2 mėnesių dydžio.
Naujajame Darbo kodekse yra naujas atleidimo iš darbo pagrindas – darbdavio valia. Tai reiškia, kad darbdavys darbuotoją apie atleidimą įspėja prieš 3 dienas ir išmoka jam 6 mėnesių išeitinę kompensaciją.
Nuo liepos 1 d. maksimalus darbo laikas su viršvalandžiais ir papildomu darbu negalės viršyti 60 valandų per savaitę, o darbuotojo viršvalandinis darbas per metus negali viršyti 180 valandų, nors kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl daugiau viršvalandžių.
Atsiras daugiau darbo sutarčių rūšių, iš viso jų bus 8 – neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams ir sezoninio darbo. Maksimalus vienos terminuotos sutarties terminas bus dveji metai, o kai su darbuotoju sudaroma terminuota sutartis skirtingoms funkcijoms atlikti, tuomet maksimalus terminas – penkeri metai. Terminuotas sutartis galima sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams.
Nauja bus ir tai, kad jeigu darbuotojas įmonėje dirbo ilgiau kaip penkerius metus, jis galės turėti dešimties dienų mokymosi atostogas, už kurias gaus ne mažiau kaip pusę savo darbo užmokesčio. Tuo tarpu darbdaviai prieštaringai vertina naujas Darbo kodekso pataisas. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog kas antras mažos ir vidutinės įmonės vadovas Lietuvoje mano, kad liepos pradžioje įsigaliojantis Darbo kodeksas neturės jokios įtakos verslo plėtrai. 16 proc. smulkiųjų ir vidutinių verslininkų tiki, kad naujovės skatins augimą, tačiau bemaž tiek pat – 14 proc. – nuogąstauja, jog efektas bus priešingas. Darbo kodekso naujovių nauda labiausiai abejoja pačių mažiausių, iki 10 darbuotojų turinčių, šalies įmonių vadovai.
„Gimtasis…“ pakalbino Rokiškio verslininkus, kaip jie vertina darbo santykius reglamentuojančio įstatymo pataisas? Ar jos padės verslui augti, o gal priešingai?
(Daugiau – šeštadienio „Gimtajame…“)
