Smulkia daržininkyste ir sodininkyste užsiima dažnas rokiškietis. Jeigu neturi žemės lopinėlio prie namų ar kaimo, perka sodą. Būtent jie ir nesuka galvos, kur dėti įvairias organines atliekas. Kompostavimas – tai ne tik atliekų tvarkymas ekologišku būdu, bet ir puikios trąšos daržui, sodui ar augalui vazone. O tiems, kad savo sklypelyje dar nepradėjo kompostuoti, bet planuoja tai daryti, siūlome susipažinti su specialistų patarimais.
Kur ir kaip kompostuoti?
Nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų. Nekaskite duobės, nes joje stovės vanduo, nepateks oro – augalų organinės atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks. Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausia aptverti numatytą plotelį tinkline tvora, kad krūva vėdintųsi, bet nevirstų į šonus. Tinka medinės arba plastikinės kompostinės. Medinę kompostinę be dugno nesunku pasigaminti patiems.
Geras kompostas turi kvepėti duona
Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje – rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet ir jas galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu, jos kompostinės dugne pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas. Stambias šakas reikia sukapoti arba susmulkinti smulkintuvu. Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi būti pakankamai drėgmės ir šilumos. Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingą vasarą drėgmės čia bus per daug – įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių) arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė).
Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausia sluoksniuoti. Jeigu nupjovėte veją ir yra daug žolės, kraukite ją sluoksniais kartu su durpėmis arba šienu. Storesnis kaip 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti. Jeigu nenorite sluoksniuoti su durpėmis, padžiovinkite žolę dienelę kitą ir tik tuomet sukraukite į kompostinę, bet ne storesniu kaip metro sluoksniu. Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme. Ir dar – kompostą būtina dažnai perkasinėti, judinti, kad patektų deguonies. Geras kompostas turi kvepėti duona.
Jeigu turite vietos, statykite ne vieną, bet dvi arba tris kompostines. Tuomet nuolat turėsite vertingų organinių trąšų. Pirmąją kompostinę pradėsite krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir krausite visą ateinančią vasarą. Kitą rudenį persijosite pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilsite į antrą kompostinę, pusiau supuvusį paliksite pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėsite krauti naują krūvą.
Kokios atliekos tinka kompostui?
Kompostui tinka vaisių ir daržovių gabaliukai, žievės, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai bei jų filtrai, medžio pelenai ir anglys, kartonas, popierius, kiaušinių dėklai. Naminių graužikų natūralūs pakratai, augalų lapai, nupjauta žolė, jaunos piktžolės be subrendusių sėklų. Sena vazonų žemė, triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas, smulkios šakos, seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktžolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna.
Kas netinka kompostui?
Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, sergantys augalai, šunų bei kačių fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusias sėklas, skerdienos atliekos, virtos daržovės, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai.
Sliekai – kompostuotojai
Sliekai padės atsikratyti maisto atliekų. Jas galima krauti į sandarų konteinerį, uždengti dangčiu ir palikti tik skylutes ventiliacijai. Į konteinerį reikia prileisti raudonųjų arba mėšlo sliekų. Aukštos kokybės kompostas pagaminamas per vieną vasarą. Sliekų įleisti į kompostą tikrai verta jau vien dėl to, kad jie gerai panaikina puvėsių kvapą. Kalifornijos sliekų galima įsigyti žvejų parduotuvėse arba sodininkų mugėse.
Parengta pagal alternatyvusverslas.lt
