– Kada ir kaip susidomėjai krepšiniu? Kas buvo pirmasis tavo treneris?
– Susidomėjau dar prieš mokyklą. Kieme svaidydavom kamuolį su draugais, buvau pats jauniausias iš visų, todėl lengva nebuvo, nusileisdavau draugams tiek ūgiu, tiek fizine jėga. O lankyti krepšinio treniruotes pradėjau pirmoje klasėje – tėtis nuvedė į sporto mokyklą. Pirmasis treneris – Vitalijus Jocys.
– Kada supratai, kad tai kelias, kuriuo nori eiti toliau?
– Supratau vėlai. Iki 11 klasės treniravausi Rokiškyje ir į krepšinį žiūrėjau tiesiog kaip į hobį ir būdą smagiai praleisti laisvalaikį. Požiūris pasikeitė tada, kai septyniolikos metų gavau kvietimą keltis į Vilnių ir prisijungti prie Vilniaus krepšinio mokyklos komandos. Tada supratau, kad galbūt tai gali būti mano galimybė.
– Tau teko žaisti net keliose šalyse?
– 2015 m., kai persikėliau į Vilnių, prisijungiau prie „Lietuvos Ryto-2“ jaunimo komandos, kuri žaidė RKL (Regionų krepšinio lygoje). Po metų gavau kvietimą atstovauti Vilniaus „Perlui“. Tai buvo mano pirmoji profesionali komanda. Joje praleidau 3 metus. Po jų, 2019 m., persikėliau į Palangos „Kuršius“, ten praleidau du sezonus, po to išvykau į Prancūziją, „La Ravoire Challes Basket“ komandą. Šiais metais trumpai atstovavau Gargždų komandai, o dabar prisijungiau prie Prienų „Labas-GAS“. Tai mano penktoji profesionalaus krepšinio komanda.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
