– Kaip Tavo gyvenime atsirado šaudymas?
– 2018-aisiais man buvo likę vieneri metai baigti Rokiškio jaunimo centro Dailės mokyklą. Tuo metu ir pradėjau ieškoti naujos veiklos, išbandžiau įvairių sporto šakų (futbolą, krepšinį, lengvąją atletiką ir kitas), kol galiausiai mano geriausias draugas Ąžuolas Jankauskas mane įkalbėjo ateiti bent į vieną šaudymo treniruotę. Gero draugo dėka ir atsiradau čia. Tuos pirmus kelis mėnesius treniravausi vien dėl draugų kompanijos, tik vėliau, kai pradėjau po truputį suprasti, kas vyksta ir „su kuo visa tai valgoma“, pradėjau daugiau domėtis ir visas šaudymas, pats procesas pasirodė įdomus ir įtraukiantis.
– Kaip sekėsi pirmosios treniruotės? Kokią įrangą naudojate šaudydami?
– Iš pirmųjų treniruočių likę labai nedaug atsiminimų. Atsimenu, kad buvo labai baisu, nepažystami žmonės, įdomiai atrodantys ginklai ir nežinomybė. Pradžia man buvo sunki, nes trūko jėgos, fizinio pasiruošimo. Gretai supratau, kad bus daug reikalų išlaikyti šautuvą rankose ir atlikti kuo taiklesnį šūvį. Šaudydami mes naudojame specialius batus, kelnes ir striukę tam, kad kompensuotų raumenų darbą ir pridėtų tvirtumo. Oriniu ginklu šaudome iš 10 metrų atstumo, o mažo kalibro ginklais – 50 metrų atstumu, priklauso nuo sezono.
– Ar Rokiškyje ši sporto šaka populiari?
– Tikrai nepopuliari, pati nežinojau, kad yra toks dalykas kaip sportinis šaudymas. Tikrai būtų smagu, kad ši seniai mūsų rajone praktikuojama sporto šaka būtų daugiau viešinama ir apie ją būtų daugiau kalbama.
– Kaip manai, kokių savybių reikia, kad taptum geru šauliu?
– Manau, norint tapti geru šauliu, kaip ir kiekvienoje sporto šakoje, reikia tikrai daug kantrybės, ištvermės ir didelio užsidegimo.
– Ginklai, šaudymas… Ar šioje sporto šakoje netrūksta merginų?
– Dalyvių susirenka labai panašiai, bet dažniausiai priklauso nuo rungties. Rungtyje, kuriai reikia daugiau fizinio pasiruošimo, dauguma būna vyrų, o lengvesniuose pratimuose, dažnai pasitaiko, daugiau moterų.
Išsamiau skaitykite šiandienos „Gimtajame…“
