Rokiškėnai neblogai pažysta
Politikai siekia pakeisti įstatymą taip, kad būtų lengviau atleisti dabartinę mūsų generalinę direktorę ir, spėjame, vietoje jos „pasistatyti“ savo žmogų.
Jūs kviečiate visuomenę palaikyti siekį išsaugoti laisvą spaudą. Ar jaučiate savo tautos pritarimą?
Ir taip, ir ne. Čia labai sudėtingas klausimas. Pirma, mūsų visuomenė labai susiskaldžiusi. Tas susiskaldymas labiausiai matomas socialiniuose tinkluose. Kai su žmonėmis kalbi gyvai, bandai jiems paaiškinti, kur čia šuo pakastas, to susiskaldymo jaučiu mažiau.
Man labai patiko interviu LRT RADIJUI pasakyta rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės mintis, kad šiandien dėl laisvo žodžio kovoti reikia ne socialiniuose tinkluose, o gyvai, gatvėse. Būtent tai ir darome.
Antradienį prie Seimo organizuojame didžiulę akciją, įvairių redakcijų žurnalistai, dirbantys Vilniuje, svarsto galimybę važiuoti į regionus, ten susitikti su vietos žmonėms ir jiems gyvai aiškinti, kodėl mes, žurnalistai, sukilome.
Matote, dalis žmonių tikrai gal ir nelabai supranta, kas čia vyksta, nes tikrai nesigilina į LRT valdysenos niuansus. Be to, ir žiniasklaidą puolantys politikai daug ką meistriškai moka užglaistyti, bet esmė čia labai paprasta.
Tarptautiniai ekspertai sako, kad dabar galiojantis LRT įstatymas yra vienas geriausių Europoje. Jame sudėta daug saugiklių, saugančių mus nuo politikų įtakos. Šiuo metu valdantieji bando tų saugiklių sumažinti, labai tendencingai interpretuoja Valstybės kontrolės atlikto LRT veiklos audito išvadas, sakydami, kad mes esame vagys, kad daug metų gaudavome algas vokeliuose ir pan. Bet tai netiesa.
Taip, auditoriai nustatė trūkumų, LRT dalį jų jau pašalino, likusią dalį ketina pašalinti. Nėra čia jokios dramos. Tačiau politikai siekia pakeisti įstatymą taip, kad būtų lengviau atleisti dabartinę mūsų generalinę direktorę ir, spėjame, vietoje jos „pasistatyti“ savo žmogų. O štai čia visos bėdos ir gali prasidėti, nes tas žmogus galėtų mums, žurnalistams, daryti tiesioginę įtaką ir taip galbūt kelti grėsmę mūsų, žurnalistų, nepriklausomumui.
Štai ko mes bijome ir dėl to labai prašome visuomenės mus palaikyti, kad padėtų mus apsaugoti nuo politikų įtakos ir kad mes toliau galėtume tai pačiai visuomenei dirbti. Mes nesakome, kad esame idealūs, kad viską darome tobulai. Žinoma, kad ne, bet turbūt patys suprantate, kad, praradus nepriklausomumą, visa laisvos žiniasklaidos idėja tiesiog subliūkštų.
Ar protesto akcijoje žurnalistai vieningi, ar kaip ir kultūros darbuotojų pasipriešinimo akcijose matyti su(si)skaldymas?
Žurnalistu dirbu 18 metų. Manau, kad šiandien yra ta diena, kai drąsiai galiu sakyti, jog tokie vieningi, kokie esame šiandien, per šiuos beveik du dešimtmečius nebuvome. Čia mano asmeninė nuomonė, kitiems gal kitaip atrodo.
Man 35 metai. Aš nesu nė vienos peticijos pasirašęs, nė viename proteste dalyvavęs. Mes, LRT žurnalistai, griežtai laikomės savo etikos normų ir vengiame bet kur viešai, taip pat ir socialiniuose tinkluose, išsakyti savo poziciją. Deja. Atėjo diena, kai matome grėsmę laisvam žodžiui, tad nutarėme nebetylėti – mes ir peticiją pasirašėme, antradienio proteste prie Seimo ketiname dalyvauti, ir LRT viduje protestuojame. Žiūrovai bei klausytojai turbūt jau pastebėjo tylos pauzes eteryje…
Tai pirmas kartas per daugiau kaip 30 metų, kai beveik 200 LRT žurnalistų atsistoja ir garsiai pareiškia, kad visuomeniniam transliuotojui yra iškilusi reali grėsmė. Prie mūsų protesto jungiasi kiti LRT darbuotojai, kurių yra apie 400, kitų redakcijų žurnalistai, kuriems esame labai dėkingi, kultūros darbuotojai bei daug daug kitų visuomenės grupių. Džiaugiuosi, kad taip yra, ir tikiuosi, kad pavyks apginti laisvą žodį.
Ar protestuose pastebimi regionų žurnalistai?
Manau, kad taip. Sulaukiau tikrai ne vieno regiono žurnalisto skambučio ar laiško, kur sako, kad palaiko mus. Jie pasakoja savo istorijas, kaip patiria vietos valdžios spaudimą. Jiems šiandien irgi labai nelengva, sunku išgyventi. Manau, kad dalis regionų žurnalistų gal ir į protestą Vilniuje atvažiuos. Taip pat tikiuosi, kad jie ateis pasikalbėti, jei mums pavyks susiorganizuoti susitikimus regionuose su vietos gyventojais.
Galime tikėtis, kad Seimui tikrai rūpi apginti spaudos nepriklausomybę ir jis tai netrukus pademonstruos?
Žinot, aš dabar bijau ir spėlioti. Mane stebina dabartinių valdančiųjų elgesys – vieni atvirai puola ir kiršina, skaldo visuomenę. Kiti subtiliai meluoja – viešai sako viena, o už uždarų durų kuria planus, kaip pakenkti, kaip savo įtaką padidinti. Iš šio Seimo aš stebuklų jau nesitikiu. Man daug ką pasako tai, kad mes jau keletą mėnesių niekaip nesugebame išspręsti kontrabandinių balionų problemos. Nėra normalu, kad per savaitę po kelis kartus tenka uždaryti Vilniaus oro uostą. Štai kur tikroji problema, tad politikų paprašyčiau ne žiniasklaidą pulti, o geriau padaryti taip, kad nereikėtų patirti gėdos, išvykus į užsienį, kur iš mūsų jau juokiasi, jog sostinės oro uostas dažnai dėl balionų neveikia.
Bet aš tikiu, kad mūsų visuomenė susitelks. Tikrai viliuosi, kad žmonės realiame gyvenime yra ir protingesni, ir nuoširdesni negu socialiniuose tinkluose, kur jau baugu ką ir bepasakyti.
Ačiū Jums. Už pokalbį – irgi.
Aš pats gi ištisai važinėju po Lietuvą, kasdien sutinku daug ir įvairių žmonių, kuriems patinka LRT ir kuriems nepatinka LRT, kurie balsuoja už socialdemokratus, „Nemuno aušrą“ ar konservatorius. Iki šiol dar niekas labai smarkiai neapšaukė manęs, neprimušė, tad tikiuosi, kad kažkaip pavyks nusiraminti, susigyventi ir blaiviai spręsti tas problemas, kurios iš tiesų svarbios, o ne lygioje vietoj kurti naujas.
Rita Briedienė
