– Rokiškėnai kalba ir rašo, kad „tą Kriaunų mokyklą seniai turėjo uždaryti. Nepaisant bendruomenės vardijamų motyvų apie tai, kad vaikams geriau prie namų mokytis, o ir žmonės neliks bedarbiai. Bet juk 12 tūkst. eurų, kuriuos rajono savivaldybė septyniems vaikams moka, plius 20 tūkst. už šildymą – mokesčių mokėtojų pinigai. Kokie argumentai mokyklai gyvuoti? Gal tikrai, kaip Kriaunų mokyklos direktorė sako, „bent viena savivaldybė investuoja į kaimą“? Ar tinkama tai investicija?
– Kiekvienos mokyklos likvidavimas yra skaudus sprendimas vietos bendruomenei. Ypač kai mokykla yra vienintelė visoje seniūnijoje. Nė vienoje vietovėje uždaryta mokykla „nebeatgimė“. Prieš pora metų Kriaunų bendruomenės, seniūnijos ir mokyklos atstovai išreiškė norą, kad, žvelgiant į perspektyvą, Kriaunoms reikalingiausias mokyklos pastatas. Į jį reikia sukelti visas seniūnijoje veikiančias institucijas, įskaitant seniūniją. Jei būtų išnaudotas visas pastatas ir jei visi Kriaunų seniūnijoje esantys ikimokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus vaikai eitų į seniūnijos mokyklą, Kriaunų seniūnijoje galėtų vykti ikimokyklinis ir pradinis mokymas valstybės skiriamomis lėšomis. Ir dar ne vienerius metus. Tai atitiktų bendras švietimo nuostatas Lietuvoje. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. dalis pradinio amžiaus vaikų pradėjo mokytis ne Kriaunų mokykloje, o neįkėlus seniūnijos mokyklos pastatas nėra optimaliai išnaudojamas.
– Jūs kalbate apie tai, kas būtų jeigu būtų. Tačiau taip nėra – neina vaikai į tą mokyklą ir niekas jų priversti negali.
– Kriaunų skyriaus perspektyvos klausimas bus teikiamas savivaldybės tarybai.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
