Pasėdėjom prieš saulę penkias minutes, kol kavą išgėriau ir abu su maniškiu Fintu po keksiuką sulapnojom (jis šunišką, aš žmogišką), o laimės apturėjom, lyg būtumėm pora dienų atostogų gavę.
Ir galvoju, kodėl tiek nedaug mūsų mieste tų draugiškų gyvūnams vietų? Žinau, kad galima su jais į J. Keliuočio biblioteką, o daugiau? Juk žmonės ne tokie kvaili, kad vestųsi „nepatikimus“ augintinius ten, kur jie gali sukelti problemų. O patogumo ir džiaugsmo žmonėms būtų daug. Nes palikti gyvūną pririštą prie prekybos centro, stresas ir pačiam šuniui, ir šeimininkui.
x x x
Kiek daug dar iki pilnos laimės.
Žiūriu anądien, kad Rokiškio moterų krepšinio klubas skelbia konkursą, kaip reiktų pavadinti komandą – „Rokiškis“ ar „Rokiškis 1499“. Ir toks jausmas, kad mane kvailiu laiko. Na, ne tik mane. Ruduo ant nosies, krepšinio sezonas prasidės vieniems rugsėjį, kitiems spalį (ar lapkritį?), komandos treniruojasi, o ta kaip ir beveik mūsiškė – pavadinimu rūpinasi. Puikiai suprantu, kad tai tik rinkodarinis triukas, kai naujienų reikia, o naujienų nėra. Kaip prieš pora savaičių paskelbė apie turimą trenerį, taip per tą laiką net nė vienos žaidėjos pavardės viešojoje erdvėje neišgirdom. Tai ir belieka tai komandos logotipą truputį pakoreguoti, kad neaiškios DI sugeneruotos pilies vietoj tikra bažnyčia atsirastų, tai pavadinimo problemą iškelti.
Toks įtarimas, kad ir Rokiškio vyrų komanda bent RKL – be galo tolima svajonė. Ką ten RKL, jei pernai ir MMKL konkurencingos komandos suburti nesugebėta. Toli mums iki didesnio krepšinio.
x x x
Bet turim kuo džiaugtis.
Bajoriškiai, pavyzdžiui, po vieną jau bando naują/atnaujintą pėsčiųjų ir dviračių taką. Jo darbai dar nebaigti, bet išbandyti jau galima.
Priminkit, kada žadėta jį atidaryti? Iš pradžių dar pavasarį, paskui iki birželio 18 d., paskui nustota žadėti, o klausti jau buvo net nebepadoru – ką čia krapštysi svetimas žaizdas. Po tos birželio 18 jau pora mėnesių praėjo, o tako asfaltavimo darbai baigti vos prieš kokią savaitę. Apytiksliai. O juk dar reikia sutvarkyti viską taip, kad koks neatsargus dviratininkas nuo to paaukštinto tako nenusikočiotų.
Tiek to, nepriminsiu, kad anksčiau takas buvo ir už Bajorų, gal net iki Vyžuonos. Ir dabar tebėra, bet remontuoti toliau nė nežadėta, nors gal ir būtų gerai.
Betgi gerai. Kai kitą pavasarį prasidės dviračių sezonas jau tikrai važiuosim visi. Ir saugiai važiuosim.
x x x
O gal tikrai per daug noriu – kad viskas laiku, kad viskas veiktų, kad būtumėm geriausi.
Gal tikrai užtenka atsisėsti pusvalandžiui prieš saulę ir mėgautis šviesa ir šiluma, skoniais ir kvapais. Tiesiog neskubėti. O jeigu taip visą dieną?
Rugpjūčio dar liko pusantros savaitės. Dar galit nors truputėlį paneskubėti.
