„Šiemetiniai rezultatai yra geriausi nuo 2017 m., kai startavo bendrojo priėmimo į profesines mokyklas sistema. Šiemet pirmą kartą pasiektas priėmimo į valstybės finansuojamas vietas planas. Džiugina ir nemenkas gimnazistų dėmesys pirmą kartą vykdytam priėmimui į atskirus profesinio mokymo modulius“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.
Stojantieji į profesines mokyklas daugiausia sutarčių sudarė inžinerijos ir inžinerinių profesijų (4,7 tūkst.), paslaugų asmenims (4 tūkst.), architektūros ir statybos srityje (2,4 tūkst.).
Naujus mokslo metus profesinio mokymo įstaigose pradės 14,8 tūkst. asmenų, jau turinčių vidurinį išsilavinimą, 2019 m. jų buvo 13 tūkst. Amato profesinėse mokyklose taip pat mokysis 6,3 tūkst. asmenų, įgijusių pagrindinį išsilavinimą, 2019 m. šis skaičius siekė 6,6 tūkst.
Gausiausio vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių būrio sulauks Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras (1 841). Šiaulių profesinio rengimo centre mokysis 751, Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centre – 677 asmenys. Daugiausia mokinių pasirinko mokytis krovinių vairuotojo (506), apskaitininko (486) ir masažuotojo (482) profesijas.
Daugiausia įgijusiųjų pagrindinį išsilavinimą stojančiųjų mokysis Marijampolės profesinio rengimo centre (501), Šiaulių profesinio rengimo centre (356) ir Alytaus profesinio rengimo centre (337). Tarp jų populiariausios automobilių mechaniko (840), apdailininko (683), virėjo (411) programos.
Dar 388 sutartis sudarė I–IV gimnazijos klasių ir 9–12 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai. Startavus iniciatyvai, raginančiai mokinius rinktis profesinio mokymo programų modulius, jie pirmieji įgis geidžiamos profesijos žinių derindami mokymąsi savo bendrojo ugdymo mokykloje ir profesinio mokymo įstaigoje. I–IV gimnazijos klasių ir 9–12 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai daugiausia sutarčių sudarė dėl architektūros ir statybos (154) ir paslaugų asmenims (132) sričių modulių. Daugiausia mokinių mokysis Vilniaus statybininkų rengimo centre (68). Populiariausi tarp jų dažytojo-tinkuotojo padėjėjo (135), maisto produktų ir žaliavų parinkimo ir paruošimo (40), makiažo atlikimo (22) moduliai.
Baiges profesine-busi darbininkas,o baiges universiteta-tarnautojas,ir skirtumas,darbininkas-darbdaviui,tik pastumdelis…
O koks skirtunmas kokio lygio moksla pasirinksi? kam mokytis universitete, jei darbo vistiek nebus LTU…
Nesimoko,nesugeba ,tevai bejegiai,del finansiniu sunkumu,tai ,kur daugiau stoti?