Džingl Bels, džingl Bels… jau antras mėnuo miesto centre kala kalėdinių dainų motyvai. Įsijungi TV – Kalėdos į kiekvienus namus pasišokčiodamos džiaugsmingai keliauja su naujausiais „Iphone‘ais“, „Coca-colos“ kalėdiniu traukinuku, dovanomis, akcijomis ir standartine Santa Klauso barzda. O realiam gyvenime vietoj „Coca-colos“ kalėdinio traukinuko po miestus ir namus zuja „LP Express“, „Omniva“, DPD autobusiukai su dovanų paketais – kalėdinei nuotaikai sukurti. Net vietoj sausainių jau antras mėnuo graužiame kūčiukus – prekyba jais prasidėjo veikiausiai nuo Vėlinių. Gerai dar, kad sriubos kalėdaičiais neužsikandame. Bet, kas žino, sveikos mitybos fanatikams gali šaut geniali mintis, kad kalėdaičiai kur kas sveikesni už juodą duoną, mat be mielių, be pridėtinių cukrų…
Taip, COVID iš dalies jaukia Kalėdų laukimo detales, tenka keisti ir apsipirkimo įpročius, bet tai nesunkiai galima perkelti į internetą. Tik ar bėra ko laukti, kai antras mėnuo kasdien pradedame kalėdiniais motyvais? Viena skaitytoja atsiuntė gražų laišką, kurį pradeda karaliaus Saliamono žodžiais: „Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.“ (Koheleto knyga 3,1-2). Net mūsų protėviai pagonys puikiausiai tai suprato, todėl šis laikas prieš saulėgrįžos šventę buvo kupinas ribojimų, draudimų, rimties ir pasninkavimo.
O kur mes prapuldėme adventą? Pasirengimo Kalėdoms dvasinę kelionę? Kupiną ramybės ir rimties, susilaikymo, susitaikymo, atleidimo. Juk tik tuomet ateina „tyli naktis“, kai „angelų pulkai žemei džiaugsmą skelbia“. O į Kalėdų prakartėlę atkeliauja paskutinioji centrinė jos figūra – Kūdikėlis Jėzus. Anot popiežiaus Pranciškaus, prakartėlės širdis ima plakti, kai per Kalėdas įdedame į ją Kūdikėlio Jėzaus figūrą. Tikintiesiems dėl to klausimų ir svarstymų nekyla. Formaliems krikščionims – ir dar kaip kilo. Tad ši detalė Rokiškyje sukėlė tikras aistras, mat kai kas jau iš anksto pasigedo Marijos su Kūdikėliu prakartėlėje, pastatytoje Nepriklausomybės aikštėje.
Marijos su Kūdikėliu skulptūras kūręs menininkas jaučiasi įskaudintas ir kalba apie autorinių teisių pažeidimą. Nekartosiu tos istorijos, „Gimtasis…“ išsamiai apie tai rašė ir leido pasisakyti visoms pusėms. Tik liko neatsakytas esminis klausimas – kokia šios prakartėlės paskirtis? Tik meninė? Prakartėlė tikrai labai meniška ir atspindi Rokiškį garsinančius šepkiškus motyvus. Bet jeigu ši prakartėlė traktuojama tik kaip meno kūrinys, ji ir turi būti taip eksponuojama. Panašiai kaip prakartėlės dvaro oficinos languose. Kam jai tuomet teikti liturginę prasmę ir pinti į visą šią istoriją Rokiškio bažnyčios kleboną ir dekaną? Klausti jo nuomonės? Juk ne jis viso šio projekto iniciatorius ir organizatorius, dekanas tik išsakė savo požiūrį.
Tačiau prakartėlė, kuri specialiai rengiama Kalėdų įvykiui, negali būti supaprastinta tik iki meno dirbinio. Prakartėlėje naudojama simbolių kalba, stengiamasi meniniu būdu išreikšti gilesnį turinį. Ji suprantama ir liturgiškai (tai yra per liturginį šv. Kalėdų atsikartojimą), ir pasitelkiant Šventąjį Raštą, kuris pasakoja apie šį didį įvykį. Tačiau ji yra ne tik simbolis, bet ir bendruomeninis reiškinys. Ji gimsta, kaip tikinčios bendruomenės, Bažnyčios, tikėjimo išraiška. Prakartėlė yra pastatoma visai tikinčiųjų bendruomenei, kuri prie jos išgyvena Kristaus gimimo įvykį, iš kurio ji ir kilusi. Ir šis įvykis kalba, kad Kūdikėlis Jėzus gimė vieną naktį, o ne visą mėnesį ar du kasdien.
Tad ne Grinčas ar COVID-19 iš mūsų Kalėdas vagia. Patys save apiplėšiame nekantrumu. Persisotinus įspūdžiais, maistu, dovanom sunku tikėtis Kalėdų stebuklo. Taip, COVID-19 per šias Kalėdas kai ką svarbaus iš mūsų tikrai atėmė – susitikimo su artimaisiais, bendravimo ir dalinimosi kalėdaičiu džiaugsmą, tačiau, patikėkite, tikrai nesutrukdys į mūsų gyvenimus ateiti užgimusiam Kūdikėliui. Tik atv
Bandoma atkartot kralikienes straipsni