Pandėlio S. Nėries gatvės gyventoja Vida (vardas jos prašymu pakeistas – aut. past.) – sunkų ligonį slauganti moteris. Ji nebeapsikenčia po langais, Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro pavėsinėse, girtaujančių ir triukšmaujančių paauglių. Kitiems gatvės gyventojams girdėti mažiau triukšmo, tačiau ir jie sutinka, kad po „audringų naktų“ pavėsinėse ir smėlio dėžėse palikti alaus „bambaliai“ bei stiklo šukės – ne patys geriausi žaislai Pandėlio mažiesiems…
Čia ne vieta… vaikams
Šiltą vasaros pavakarę, kai mamos su mažyliais eina pakvėpuoti grynu oru, Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro teritorijoje – nė gyvos dvasios. Patekti į ją visai nesunku: varteliai neužrakinti. Jie – maždaug metro aukščio, tad ir neužrakintus būtų nesunku perlipti.
Teritorija už tvoros – iš pažiūros tvarkinga: įrengtos dailios medinės laipynės ir sūpynės, kelios smėlio dėžės, nušienauta veja, žydi gėlės. Prisiglausti nuo kaitrios saulės ar lietaus kviečia trys pavėsinės. Tad kodėl Pandėlio mamos nesinaudoja proga pasėdėti jaukioje aplinkoje, kol jų mažieji šturmuoja laipynę-pilaitę?
Priėjus arčiau pavėsinių, idiliška nuotaika bemat išsisklaido: jose primėtyta šiukšlių, matyti alaus butelių duženų. O plastikiniai „bambaliai“ numesti tiesiog ten, kur kažkas juos išgėrė. Pavėsinėse yra ir sidro, kitų silpnų alkoholinių gėrimų skardinių. Aplink jas – užkandos pakuotės: bulvių traškučių, sausainių pakeliai. Pavėsinėse vakarotojai stengėsi sukurti sau jaukią aplinką: sienas išterliojo meilės prisipažinimais ir beprasmiais užrašais.
Smėlio dėžė prakapstyta. Tačiau joje darbavosi toli gražu ne vaikiškos rankutės.
Akivaizdu: Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro teritoriją užkariavo alkoholį mėgstantys vandalai, tad vaikams žaisti tarp butelių bei jų duženų – ne vieta.
Daugiau šeštadienio GR
Lina DŪDAITĖ
