„Atliekant darbo užmokesčio augimo analizę buvo peržiūrėti visi sektoriai, kiek juose augo atlyginimas. Nėra Lietuvoje tokio sektoriaus, kuriame atlyginimas šiais metais nebūtų augęs. Prognozuojama, kad jis augs ir ateinančiais metais“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G. Skaistė.
Anot G. Skaistės, nors didėjančios pajamos lemia dalį stebimo kainų augimo, du trečdalius infliacijos sudaro išoriniai veiksniai, visų pirma – rekordinės energinių išteklių kainos.
Kadangi Vyriausybė neturi priemonių švelninti išteklių brangimo nulemto kainų augimo, G. Skaistė aiškina, kad ministerija pasirinko strategiją infliaciją pažaboti gyventojų pajamas didinant sparčiau nei kyla kainos.
„Vyriausybės strategija, tą ką mes galime padaryti iš savo pusės, tai yra didinti gyventojų pajamas. Buvo spręsta tikrai ženkliai didinti tiek minimalią mėnesinę algą (MMA – ELTA), tiek neapmokestinamąjį pajamų dydį, kad pajamos į rankas uždirbantiems mažai būtų tikrai didesnės“, – pažymi G. Skaistė.
„Renkantis tarp keleto variantų, reikia išsirinkti tokį, kuris yra mažiausiai skausmingas, ir padės žmonėms labiau prisitaikyti prie susidariusios situacijos. Vyriausybė pasirinko didinti pajamas sparčiau, nei auga infliacija“, – pridūrė ministrė.
Ji primena, kad nuo kitų metų algos didės mokytojams, medikams, kultūros darbuotojams, o ankstesnes prognozes viršija ir pensijų augimas. Šios gyventojos grupės perkamoji galia, tikina ji, kitais metais nemažės.
„Bent jau šioms gyventojų grupėms perkamoji galia didės sparčiau“, – nurodo ministrė. Finansų ministerija prognozuoja, kad darbo užmokestis kitais metais augs 9,3 proc.
G. Skaistės teigimu, remiantis ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija arba Europos Komisija, skaičiavimais, energijos turėtų stabilizuotis kitų metų pradžioje, tad antroje metų pusėje vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus mažesnė nei šiemet.
„Kitais metais vaizdas turėtų būti ramesnis, jei tos prognozės, kurias turi tarptautinės institucijos, išsipildys“, – tikina ministrė.
ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvos bankas (LB) paskelbė atnaujintas šių metų ekonomikos prognozes, kuriose numatomas 5,1 proc. šalies ūkio augimas, taip pat prognozuojama 4,5 proc. vidutinė metinė infliacija. Kitais metais numatomas dar didesnis vartotojų kainų augimas – prognozė didinama iki 5,1 proc.
LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, augančią infliaciją kitais metais daugiausiai lems tos pačios priežastys – didėjančios energetikos produktų kainos.
Savo ruožtu Finansų ministerija skaičiuoja, kad Ateinančiais metais, stabilizavusis energetinių žaliavų kainoms, vidutinė metinė infliacija turėtų lėtėti iki 4 proc.
Kitais metais neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) visiems uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio turėtų kilti nuo 400 iki 460 eurų, o MMA – pasiekti 730 eurų. Iš viso minimalios pajamos kitais metais sieks 533 eurus „į rankas“. Uždirbantiems daugiau NPD nesikeistų, neįgaliesiems dydis augtų iki 740 eurų, riboto darbingumo asmenims – 690 eurų.
Vidutinės senatvės pensija augs 51 euru iki 465 eurų, 48 euras didėja pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų.
Atlyginimus mokytojams nuo 2022 m. numatoma kelti 100 eurų, medikams 55–90 eurais, viešojo sektoriaus darbuotojams – nuo 30 iki 80 eurų.
Kaip rodo praeitis, visa tai ką sako ar pažada konservatoriai, pasitvirtina atvirkščiai.
gal paminėkit bent keletą sektorių kur didėjo algos
Ar jie fantazuotojai, ar melagiai?