Jei Lietuvoje būtų įvesti tiesioginiai mero rinkimai, rajonų ir miestų vadovus rinktų ne savivaldybių tarybos, o gyventojai. Ar ryšis politikai užbaigti daugiau nei 10 metų besitęsiančias diskusijas dėl tiesioginių mero rinkimų, paaiškės Seimo pavasario sesijoje, prasidėsiančioje kovo 10 d.
Tam, kad būtų įteisinti tiesioginiai mero rinkimai, Seimas turi priimti Konstitucijos pataisas. Už jas per du balsavimus turi pasisakyti bent du trečdaliai Seimo (94 parlamentarai). 2010 m. tokiems rinkimams įteisinti Seime pritrūko šešių balsų, 2011 m. – trylikos. Konstitucijos pataisos svarstomos du kartus, tarp balsavimų privaloma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Tačiau grupė valdančiųjų socialdemokratų Seimui pasiūlė paprastesnę išeitį – pateikė projektą, kuriuo numatoma įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos.
Siūloma per kitąmet vyksiančius savivaldos rinkimus įvesti mišrią balsavimo sistemą. Tokių rinkimų metu tiesiogiai išrinktas meras taptų vienu iš savivaldybės tarybos narių ir kartu – jos vadovu.
Išsamiau – šeštadienio GR.
Aldona Minkevičienė
