Per seniūnijos pastato langą smalsios akys stebi, ką fotografuoju skelbimų lentoje. Skelbimai – gyvenimo atspindys. Paslaugas siūlo kaminkrėtys, galima sužinoti, kaip paminėta Sausio 13-oji, kad kviečia Antano Strazdo muziejus. Nuo senų laikų užsilikęs skelbimas apie vairavimo kursus ir pan. bei visų seniūnijų pastarojo laiko topų topas – atliekų išvežimo grafikas. Per aikštę lekia įraudusi moteris. Atsisako šnekėtis apie gyvenimą – skuba pas gydytoją. Kita dairosi dukters automobilio – važiuos namo, buvo laidotuvėse. Netgi tradiciškai teks remtis seniūne ir bendruomenės pirmininke? Visgi miestelio centre papuola bent šeši pašnekovai – du neskubantys vyrai ir dviejų parduotuvių pardavėjos.
Kalbantis viską galima išspręsti
– Su kokiais sunkumais susiduria seniūnija?
– Viena didžiausių problemų – prasta savivaldybei priklausančių pastatų būklė. Pagal galimybes juos remontuojame, atnaujiname, atliekame būtinąją priežiūrą. Taip pat iškyla problemų žiemos metu atliekant kelių priežiūros darbus. Bendras seniūnijos kelių ilgis 271 km, valomų – 196 km. Prievolę juos prižiūrėti turime, tačiau tinkamos ir patikimos technikos trūksta. Pasitaiko, per snygį „paveda“ ir senukas seniūnijos traktorius. Tokiu atveju belieka prašyti gyventojų kantrybės ir ūkininkų geranoriškos pagalbos, kurios dažniausiai sulaukiame. Nuoširdus ačiū jiems visiems. Aplinkinius labai piktina neprižiūrimi, apleisti pastatai, kurių kaimynystėje tenka gyventi.
– Kokios pagrindinės kaimo žmonių problemos (ne vien žiemą)?
– Tiek žiemą, tiek vasarą viena iš aktualiausių problemų – vietinės reikšmės kelių priežiūra. Žiemą – kelių valymas, šaligatvių atkasimas, barstymas smėlio-druskos mišiniu. Vasarą – greideriavimo, žvyravimo poreikis. Kita problema – pasitaiko pranešimų dėl paleidžiamų ir be priežiūros lakstančių šunų, kurie kelia grėsmę aplinkiniams, kitiems gyvūnams. Yra pasitaikę žmonių sužalojimų. Gyventojus erzina ne tik neprižiūrėti, apleisti pastatai, bet ir ne žemės ūkio paskirties sklypai – dažniausiai piktžolėmis ir krūmynais apaugusios namų valdos. Sulaukiame gyventojų prašymų suremontuoti irstančias kapinių tvoras. Žinoma, pagal galimybes padedame, tačiau tenka rinktis: ar lopyti kiaurus savivaldybei priklausančių pastatų stogus, ar investuoti į kapinių tvoras. Esant labai ribotoms mūsų galimybėms, kartu su gyventojų, bendruomenių prisidėjimu, manau, pavyktų padaryti kur kas daugiau. Opi problema – nuotekos ir jų tvarkymas. Žmonės kreipiasi patarimų, išaiškinimų, prašo atsekti/surasti nuotekų nuvedimo planus ir pan. Dar vienas darbas – viešųjų erdvių šienavimas šiltuoju metų laiku. Ypač svarbu laiku nušienauti kapinių teritorijas. Vieni gyventojai skambina, primena apie poreikį nušienauti vienas ar kitas kapines, kiti nieko nelaukę ima ir patys nušienauja. Keleto seniūnijai priklausančių kapinių praėjusiais metais neteko šienauti – jas prižiūrėjo kapinių lankytojai. Labai dėkojame savanoriams, kurie negailėdami savo sveikatos, laiko ir technikos puoselėjo kapinių aplinką, taip parodydami pagarbą mirusiųjų atminimui bei pagelbėdami seniūnijos darbininkams. Šiųmetinis rūpestis – pakuočių konteinerių išvežimas. Iki šiol dar neapvažiuoti visi seniūnijos gyventojai ir nesurinkti visi rūšiavimo atliekų konteineriai. Belieka gyventojams palinkėti kantrybės, o paslaugų tiekėjui – progreso.
Autobusų neprireikia, važinėja dviračiu, pirks lašinių
Jonas iš Roblių kaimo
Į Kamajus atvažiavo dviračiu. Niekur neskuba. Parduotuvėje atsigėrė arbatos, dabar įsitaisė ant laiptelių. Kitose parduotuvėse pirks maisto, „kokių nors lašinių“. Robliai priklauso Panemunėlio seniūnijai, todėl Kamajų seniūnės pagalbos niekada neprireikė. Bet ima knygas iš Kamajų bibliotekos, dviračiu numina iki Rokiškio. Iš J. Keliuočio viešosios bibliotekos taip pat turi pasiėmęs knygų. „Dabar skaitau Jeseniną (Sergejus Jeseninas – rusų poetas – aut. past.). Rusiškai. Bibliotekininkės sakė, kad vienintelis rajone.“
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
prastai gyvena Kamajai. tuštėja. senėja.