„Vaidiname žemdirbiams“ festivalyje – spektakliai, kuriuos rusai skubiai atšaukia

Kitą savaitę Rokiškyje prasidės profesionaliųjų teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“, kurio repertuare net dvi pagal Ivano Vyrypajevo pjeses pastatyti spektakliai – premjera Nacionalinio Kauno dramos teatro „Jaudulys“ ir Panevėžio Juozo Miltinio teatro „Irano konferencija“. Organizatoriai, formuodami repertuarą, net neįtarė, kad Rusijos teatrai, prasidėjus karui, skubiai  uždraus rodyti visas šio dramaturgo, šiandien gyvenančio Lenkijoje ir kritikuojančio Putino režimą, pjeses.

Paskelbė, kad honorarus perves Ukrainai  

Žiniasklaida rašo, jog „rusų teatrai atšaukinėja būsimus spektaklius pagal I. Vyrypajevo pjeses po to, kai šis dramaturgas paskelbė, kad perves honorarus paramos Ukrainai fondams“. I. Vyrypajevas savo oficialioje svetainėje paskelbė laišką, adresuotą Rusijos valstybiniams teatrams, kuriuose statomi jo pjesių spektakliai. I. Vyrypajevas apie savo sprendimą pervesti paramą Ukrainai, rašė: „Teatrus finansuoja Rusijos valstybė, kuri dabar kariauja nusikalstamą karą prieš Ukrainos žmones, žudo šios šalies piliečius, naikina infrastruktūrą. Noriu informuoti, kad visus pinigus, kuriuos gausiu už spektaklius, pervesiu į paramos Ukrainai fondus. Žinoma (ir aš noriu tai pabrėžti), šie pinigai bus naudojami tik taikiems tikslams, jokiu būdu ne kariniams.“
Neva „dėl techninių priežasčių“ buvo atšauktas spektaklis „Jaudulys“ Tovstonogovo didžiajame dramos teatre – autorinis I. Vyrypajevo pastatymas su rusų aktore Alisa Freindlich pagrindiniame vaidmenyje. Tautų teatras atšaukė spektaklį „Irano konferencija“ Voronežo kameriniame teatre. Novosibirsko teatre „Gaublys“ „Irano konferencija“ atšaukta iki sezono pabaigos. Tokių žinių apie atšauktus spektaklius pagal I. Vyrypajevo pjeses – dešimtys.

 Svarbiausios ir sunkiausios temos

Mūsų festivalio žiūrovams priminsime, kad „Jaudulio“  veiksmas vyksta Niujorke, garsios amerikiečių rašytojos Uljos Richtės (vaidina Nelė Savičenko) bute. Ambicingas lenkų žurnalistas ima iš jos interviu, kuris yra labai svarbus visiems: žurnalistui jis gali tapti tramplinu į profesinę karjerą, rašytojai tai proga papasakoti tiesą, o galbūt vedžioti visus už nosies, kuriant dar vieną mitą apie save. Detektyvinė intriga prasideda, kai žurnalistas pradeda užduoti klausimus, kurių buvo įspėtas vengti – apie vokiškas rašytojos šaknis, kaltinimus antisemitizmu, apie skandalingą jos pašalinimą iš Nobelio premijos nominantų.

„Irano konferencija“ – tai gyva ir apmąstymus skatinanti filosofinė pjesė. Veiksmas vyksta simpoziume Kopenhagoje, kur susirenka devyni unikalių sričių specialistai aptarti Artimųjų Rytų ir šių dienų Irano problemas: mirties bausmę, kankinimus ir kitus asmens teisių ir laisvių pažeidimus.

Abiejų spektaklių režisierius Aleksandras Špilevojus teigia, kad I. Vyrypajevas savo kūryboje „imasi pačių svarbiausių ir sunkiausių temų“.

Festivalio metu – paroda „Scenovaizdžiai“

Kovo 31 – balandžio 23 d. Rokiškio kultūros centras Lietuvos profesionaliųjų teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ metu kviečia į scenografijos parodą „Scenovaizdžiai“.

„Šioje parodoje – šešių Vilniaus dailės akademijos (VDA) scenografijos specialybės absolvenčių tylūs scenovaizdžiai, sukurti studijų metu.

Parodoje dalyvauja: Patricija Vytytė, Izabelė Narečionytė, Emilija Višinskaitė, Gabija Pamakštytė, Viktorija Venckutė, Augustė Kunevičiūtė. Visos autorės baigė scenografijos bakalauro studijas VDA. Dauguma jų jau kuria įvairiuose teatruose ar kino aikštelėse“, – sakė renginių organizatorė Audronė Vainauskaitė.

Scēnographia išvertus iš graikų kalbos reiškia „rašyti erdvėje“. Šią sąvoką pirmą kartą paminėjo Aristotelis dar IV a. pr. Kr. – tad jau porą tūkstančių metų scenovaizdžiais teatro scenos erdvėje išreiškiamos idėjos ir jausmai. Scenografija – svarbi spektaklio sudedamoji dalis, plastine vaizdų kalba pasakojanti tai, ko žodžiais nusakyti neįmanoma. Tai raidės, žodžiai, sakiniai, virstantys į tylias formas, objektus, spalvas.

„Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, viena svarbiausių scenografijos funkcijų – perteikti idėją. Veidrodžiai scenoje nėra vien veidrodžiai, o kėdės vien kėdės. Visa vaizdinė medžiaga šiuolaikinio teatro scenoje turi gilesnes reikšmes, kurios po ilgo režisieriaus ir scenografo darbo įgauna prasmę. Vis daugiau dėmesio skiriama apšvietimui, tapusiam savarankiška teatrinio meno dalimi. Jaunieji dailininkai nesiekia nei šokiruoti, nei suardyti teatro dailės taisyklių, normų, svarbiausia – užmegzti dialogą su žiūrovu“, – teigia parodos organizatoriai.

Jonas Buziliauskas neplanuoja dirbti Rokiškyje

Po pertraukos į profesionaliųjų teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ komisiją sugrįžo režisierius Jonas Buziliauskas.

Buvęs Rokiškio liaudies teatro režisierius šiandien dirba Anykščių kultūros centre, vieną po kito stato spektaklius šio miesto teatre, taip pat kuria Kupiškyje.  J. Buziliauskas patikino: po to, kai iš pareigų Rokiškio kultūros centre atleistas teatrui vadovavęs režisierius Eligijus Daugnora, nei jo vietos  užimti, nei statyti spektaklių Rokiškyje  niekas nesiūlė.  „Tikrai neplanuoju. Net ir nebėra tiek laiko paroj, kad spėčiau“, – sakė režisierius. O dirbti žiuri pasiūlė „Vaidiname žemdirbiams“ organizatoriai, ir J. Buziliauskas sutiko.

Dalį repertuaro jis jau yra matęs. Bet, pavyzdžiui, Aleksandro Špilevojaus „Irano konferenciją“ pažiūrės dar kartą. Kauno dramos teatro spektaklio „Jaudulys“ premjeroje  režisierius jau buvo. „Labai patiko atvirumas, psichologinis siužetas“, – sakė J. Buziliauskas. Jo nuomone, „Jaudulys“ ir „Irano konferencija“ bus šių metų ryškesni pastatymai. „Šiemet ryškesnių darbų kaip ir nėra, žinomiausios režisierių pavardės – Aleksandras Špilevojus, Valentinas Masalskis, Aidas Giniotis, tačiau kartais verta atrasti jaunus, dar negirdėtus kūrėjus“, – svarstė teatralas.

Projektą iš dalies remia:

„Patirk čia…“ – 10 000 EUR