Žemės ūkio paskirties žemę parduoti planuojančių gyventojų galvose – sumaištis. Artėjant draudimo žemę parduoti užsieniečiams pabaigai pasipylė pranešimų apie pingančią žemę. Ar ši informacija pagrįsta ir kaip šiemet vyksta žemės sklypų turgus mūsų rajone, „Gimtasis Rokiškis“ teiravosi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Rokiškio skyriaus vedėjo Arvydo Šarkos.
Kainos – žemyn
Laukę draudimo žemę parduoti užsieniečiams pabaigos ir tikėjęsi iš turtingų pirklių uždirbti gero pinigo, sklypų savininkai sunerimo. Šalies žiniasklaidoje mirga pranešimų, jog artėjant gegužės 1 d. – draudimo termino pabaigai, žemės kaina ėmė ristis žemyn. Skelbiama, kad 1-2 tūkst. Lt/ha pinga ne tik nenaši, bet ir vidutinio našumo žemė.
Tokios žinios – ne gandų antis. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos žiniomis, derlinguose šalies rajonuose pernai už hektarą prašyta iki 12 tūkst., o šiemet už tokį pat sklypą – 10 tūkst. Lt. Asociacijos vertinimu pagrindinė kainų pokyčio priežastis – dėl įsigyjamos žemės ploto ribojimų sumažėjęs potencialių pirkėjų skaičius bei Seimo planuojami tvirtinti žemės pardavimo saugikliai.
NŽT Rokiškio skyriaus vedėjas A. Šarka patvirtino, jog parduodamos žemės ūkio paskirties žemės kainos šiek tiek krito ir pas mus. Vertintojai hektarą įvertina apie 1 tūkst. Lt pigiau nei pernai ar užpernai. Vidutiniškai parduodamos žemės hektaras kainuoja 5 tūkst. Lt. Pasak žemėtvarkininko, rajone yra ne vienas ūkis, pasiekęs šią ribą ir nebegali naujais sklypais plėsti žemės valdų. Todėl galėjo sumažėti konkurencija, o tai tiesiogiai galėjo turėti įtakos ir siūlomos prekės kainai.
Rajone parduodamos privačios žemės kainų žirklės plačios – nuo 2 iki 10 tūkst. Lt. Kainą lemia daugybė aplinkybių: dirvos kokybė, sklypo dydis ir jo geografija. Brangiausia žemė, kaip ir anksčiau, išlieka Pandėlio krašte, nes čia dirvos žemdirbystei dosniausios. Pigiausiai siūlomi kalvotų, žvyro dirvožemio ar apipelkėjusių vietovių plotai.
Daugiau ketvirtadienio GR
Aldona MINKEVIČIENĖ
