Rokiškis dulkes pamirš, kaimas – kaip visada?

Rokiškio miestas gavo tiek, kad užteko visiems

Praėjusiais metais vietinės reikšmės žvyrkeliuose dulkėtumo mažinimo darbų atlikta už 20,1 tūkst. eurų. Priemonė pateisino lūkesčius, jos poveikis juntamas ne vieną mėnesį, todėl 2022 m. skirta 30 tūkst. eurų. „Už šią sumą iš dviejų rangovų pirkome paslaugą su išlaistymu“, – sakė rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Augustinas Blažys.

Kadangi šįmet kalcio chlorido tirpalo gauta vėliau, be to, pasitaikė lietingi orai, žvyrkelių laistymo darbai kai kuriose vietovėse pradėti paskutinę birželio savaitę. Rokiškio mieste buvo laistomi visi žvyrkeliai. Jie sudaro apie 38 tūkst. kv. m.

Miesto seniūnas Arūnas Krasauskas patvirtino – tirpalo užteko visoms žvyruotoms gatvėms, o jei labai reikės, „vietomis rangovas galės ir pakartoti“.

Kaimo vietovėse poreikiai ir lūkesčiai gerokai didesni

Kitose seniūnijose dėl finansavimo trūkumo laistoma tik dalis žvyrkelių, t. y. po 9 tūkst. kv. m, nepriklausomai nuo seniūnijos dydžio ar kelių ilgio. Prioritetinius kelius nustatė kiekviena seniūnija atskirai. Kol kas planuojama žvyrkelius laistyti tik vieną kartą. Finansavimo šaltinis – savivaldybės biudžeto lėšos.

Prioritetiniai ruožai yra tie, prie kurių gyvena daugiausiai žmonių ir kuriais rieda „rimta“ technika – taip pirmenybę nusistatė Pandėlio ir Kriaunų seniūnai. Pirmoji seniūnija pagal plotą pakliūva į didžiausių sąrašą, antroji – į mažiausių.

Savaitės pradžioje Pandėlio krašte kalcio chlorido tirpalu žvyrkeliai dar nebuvo pradėti purkšti, mat darbus stabdė pasipylęs lietus. Prioritetinėmis laikomos dvi vietovės – tai Panemunio kaimas, ypač Sodų bei Kvetkų gatvės, ir Lebedžių kaimas. Ten dažnai važiuoja sunkiasvorė technika, ūkininkaujama. Pasak seniūno Algirdo Kulio, ar užteks šįmet numatyto vieno laistymo, sunku pasakyti, nes didelės praktikos nėra, dulkėtumo mažinimo darbai atliekami tik antri metai. Seniūno nuomone, visgi turėtų užtekti, nes šįmet bus purškiama vėliau, pernai tai daryta birželio pabaigoje. Kita vertus, daug kas priklausys nuo oro sąlygų, kadangi lietūs greičiau išplauna medžiagas, o pernai vasara pasitaikė sausringa, todėl kalcio chloridas ilgiau išsilaikė.

Kriaunų seniūnijoje keliai buvo purškiami iš viso pirmą kartą. „Praėjusiais metais galbūt neužsakė? – svarstė seniūnė Akvilė Šaltenė (2021 m. pavasarį keitėsi seniūnai – aut. past.) akcentuodama, jog gautą kiekį teko dalinti ne ištisai vienam ar kitam keliui, o jų atkarpoms. – Seniūnija prižiūri 125,4 km vietinės reikšmės žvyrkelių. Pirmenybę atidavėme toms atkarpoms, kur gyventojų namai arčiausiai kelio, kur važinėja sunkioji technika. Važiavau kartu su purškėjais. Jų teigimu, jei pastatas yra 20 metrų nuo kelio, tai prioritetai baigiasi, toje vietoje nebereikėtų purkšti.“ Jos skaičiavimu, iš viso seniūnijai reikėtų laistyti apie 15 tūkst. kv. m žvyrkelių. Ir tai tebūtų minimumas, iš tikrųjų poreikiai yra didesni.

Žmonės prie gero greitai įpranta. Seniūnai pusiau rimtai, pusiau juokais įtarė, jog pasirodžius straipsniui, į juos kreipsis nepatenkinti gyventojai klausdami, kodėl nelaistytas kelias prie jų sodybų, nors visų privažiavimų neįmanoma išpurkšti dėl lėšų stokos. Be to, kai kurie žvyrkeliai priklauso Valstybinei automobilių kelių direkcijai, į kurių darbą savivaldybė nesikiša.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“