Centro vadovė Inga Tarakevičiūtė „Gimtajam…“ sakė, kad centras dirba su vaikais ir šeimomis iš Ukrainos. Tačiau kartu kviečia ir lietuvius. „Norim, kad būtų integracija, draugystė, bendravimas, nes kai kurie ukrainiečiai nedrįsta eiti į lietuviškas bendruomenes. Būtent todėl ir vadovai parenkami tokie, kad vaikai susišnekėtų keliomis kalbomis. Kadangi Ukrainos vaikams nėra paprasta susimokėti už tokią stovyklą, kiekvienas čia stovyklaujantis lietuvis iš dalies dengia bendraamžio stovyklos kainą. Jei ne, ieškoma būdų kaip kompensuoti“, – sakė vadovė.
Centro komandos prioritetas – Ukrainos vaikų integracija, į traukimas į visuomenę, mažų žmonių emocinių traumų mažinimas. Norint padėti, Salų dvare savaitę vyksta judesio, kvėpavimo praktikos, kalbama apie emocijas, vaikai kalbasi apie tai, kas ką baugina. „Nes kiekvienas ukrainietis čia atvažiavo patyrę emocinių traumų – vaikai stebi žinias ir nuolat išgyvena dėl Ukrainoje kovojančių ar likusių artimųjų, dėl kiekvieno bombarduojamo miesto“, – sakė stovyklos vadovė.
Žinoma, apstu ir linksmų dalykų – edukacijos su šokoladu, arkliai, alpakos, slėpynės, stalo žaidimai, kur sudaromos bendros ukrainiečių ir lietuvių vaikų komandos. „Mums svarbu, kad vaikai rastų bendrą kalbą“, – sakė I. Tarakevičiūtė. Jos žodžiais, Salose jie rado galimybę gyventi stovykloje kaip muziejuje, pilnoje istorijos erdvėje. Be to, neįprasta, kai dvaras yra saloje. Svečiai čia sulaukia ir vietinių rūpesčio bei pagalbos.
