Raginimas duoti žmonėms dirbti, o ne klausytis tų pačių kalbų sulaukė plojimų

Gal darom du?

Savaitės pradžioje kalbėdami apie tai, ar įmanomas toks krūvis, kai kurie tarybos nariai tvirtino, jog tai normalu, nors kai kas ir suabejojo savo galiomis tokioms apimtims. Bet meras Ramūnas Godeliauskas prašė neišsiplėsti, kalbėti ne daugiau nei dvi minutes, laikytis reglamento. „Labai sudėtinga šita darbotvarkė, ar nereikėjo mums suskaidyti, tuoj pasieksim šimtą klausimų. Gal tai nelogiška. Dabar nepakeisim, bet gal turėtume susitarti tarp frakcijų, kad jei daugiau klausimų, tai darom du posėdžius“, – siūlė tarybos narys Gintaras Girštautas. Meras atsakė, kad klausimų nėra daugiau nei įprastai, balandžio mėnesį visuomet jų būna daug.

Gyvenimas ne vien rožėmis klotas

Administracijos direktorius Valerijus Rancevas, pristatydamas ataskaitą, džiaugėsi idėjų išgryninimu,  ambicingais planais, nauju sklypų kvartalu M. Kubiliūtės gatvėje, didžiavosi ir dėkojo žmonėms, su kuriais dirba. Po to jam užduotas klausimas: „Gyvenimas nebūna vien rožėmis klotas ir galbūt pernai kažkas ne visai pavyko, galbūt yra ką pataisyti?“ „Jeigu neužsibrėžtum ambicingų planų, tų nesėkmių nebūtų. Viena iš didesnių – tai viso rajono gatvių apšvietimas – nepavyko mums pernai nupirkti tos paslaugos, bet ta nesėkmė pagimdė ir sėkmę. Kilo dar ambicingesnis planas – ne tik Rokiškio gatvių apšvietimą modernizuoti, bet ir miestelių. Šiemet įvyko naujas pirkimas ir jau einam į pabaigą“, – kalbėjo V. Rancevas. Opozicija, tiesa, priminė, kad vienas lauke ne karys ir teigė pasigendantys pačių valdančiųjų klausimų. D. Meškauskienė neslėpė, kad jai nepatinka opozicijos suponuota nuomonė, jog valdantiesiems niekas nerūpi ir būtina viešumoje formuoti, koks esu aktyvus, ką pamatys žmonės. „Gerbdami kitus ir laiką kai kuriais klausimais ir nepasisakom“, – teigė politikė.

Andrius Burnickas nebeištvėrė, o salė plojo

Opozicijos politikas G. Girštautas kalbėjo beveik visais klausimais. Mat kai vyko komiteto posėdžiai, sirgo, negalėjo pasisakyti. Krašto muziejaus vadovės Aušros Gudgalienės jis klausė, ar neseniai prijungtas Turizmo informacijos centras muziejui nėra „akmuo po kaklu“. Sulaukė atsakymo – „ne“. Diskutuota ir apie Kriaunų muziejų, kur mažas žmonių srautas, neaiškios perspektyvos, ir „jei toliau nesiseks, reikės kitokių sprendimų“. Po ilgų opozicijos padėkų muziejaus direktorei, po dar vienos dozės apie tai, kas muziejui  pasisekė ir kas ne, po vėl kartojamų kalbų (pirmadienį antradienį tai jau buvo svarstyta ir persvarstyta komitetų posėdžiuose) apie turizmo iniciatyvų skatinimą ir amžino klausimo, kur apgyvendinti  penkiasdešimt keturis turistus, tarybos narys Andrius Burnickas nebeištvėrė. Jis norėjo paklausti retoriškai, nelaukdamas kieno nors atsakymo. „Ar pirmadienis, antradienis, ketvirtadienis vadovams, įstaigų ir įmonių,  savivaldybės specialistams yra geriausia, ką jie gali tomis dienomis nuveikti, tai klausytis tų pačių klausimų, tų pačių skaitymų? Nieko naudingiau jie negalėtų nuveikti? Kažkaip nežinau. Rajono naudai gal galim šiek tiek paskubinti. Yra tam tikri dalykai, yra klausimai, kuriuos galima užduoti vadovams kitokiu formatu. Nežinau, nuvažiuokit pas juos ar komitetas, ar atskirai – ir paklauskit. Jeigu rūpinamės rajonu, tai gal duokim žmonėms dirbt, o ne sėdėti iki nakties ir klausytis tų pačių tekstų“, – sakė A. Burnickas. Akivaizdu, kad dauguma jam pritarė, nes salė, kurioje savo pasirodymo pusdienį laukė įstaigų vadovai, plojo.

Skaudus klausimas

Mažai dėmesio sulaukė seniai žinomas, svarstomas, keliamas klausimas, kad Obeliuose ir Juodupėje nuo rugsėjo dėl vaikų trūkumo nebebus formuojamos trečiosios gimnazijos klasės. Specialistai žino, ką tai reiškia gimnazijoms, bet ketvirtadienį taryba sprendimui turėjo pritarti. „Iš tikrųjų nebūtų didelis skausmas, jei tose klasėse būtų daugiau vaikų, bet taip jau susidarė, kad tai „neskaitlingos“ klasės. Kitais metais tikriausiai darysim vidurinės ugdymo programos skyrius. Jie mokysis savo miesteliuose, bet priklausys Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijai. Aišku, tikimės, kad šitas sprendimas Vyriausybėj pasikeis ir nereikės tokių struktūrinių pokyčių. Labai tikimės politikų žengimo atgal, kas ir buvo anksčiau“, – sakė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis. Raštų dėl šito buvo pateikta apsčiai – ir Seimo narys Vidmantas Kanopa įtrauktas, ir Savivaldybių asociacija rašė. „Visų savivaldybių nuomonę žino. Žino, kad taip negali būti. Tačiau kažkaip pasižadėta Europos Sąjungai ir gauti tam pinigai, todėl reikia tą darbą padaryt. Toks vaizdas, bet aš to nežinau“, – kalbėjo vedėjas.

Mokytojų net netrūksta?

Visų švietimo įstaigų vadovai pristatė savo ataskaitas. Nuolat diskutuojama ir verkiama, kad rajone trūksta mokytojų. Politikai kiekviename posėdyje kaunasi, ar mokytojui į rajoną pritraukti reikia kaip gydytojui mokėti penkiasdešimt tūkstančių eurų. Tačiau, pasirodo, problemos nėra arba ji dėl kažkokių priežasčių slepiama. Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas tikino, kad pas juos nieko netrūksta, visi etatai užimti. „Norint priimti specialistą, reikia turėti laisvą darbo vietą“, – sakė direktorius. Į klausimą, ar persikvalifikavę specialistai tolygūs seniai dirbantiems tos specialybės mokytojams, „nes iš matematiko poetą visada padarysi, o atvirkščiai vargu“, Z. Pošiūnas sakė, kad mokytoją parengti reikia mažiausiai penkerių metų. Jo žodžiais, gebėjimų pakaktų, jeigu akys degtų…

„O ar yra problema, kad vaikai į mokyklas atsineša peilius ir reikia statyti metalo detektorių?“ – G. Girštautas klausė didžiausios rajono mokyklos vadovo. „Tikrai tokių dalykų nėra užfiksuota, kad atsineštų. Aš nemanyčiau, kad reikėtų gąsdinti vaikus šiam laikotarpiui dar papildomom priemonėm. Mes, pedagogai, jau iš akių matom, kad kažkas yra kitaip“, – tikino direktorius. Kadangi didžiausia rajono mokykla garsi inovacijomis, tarybos narys Vytautas Vilys Z. Pošiūno klausė apie dronus, o Irmantas Tarvydis – apie „bombų slėptuvę“ ir robotikos įtaką matematikai. O štai mokytojų trūkumas nebuvo akcentuojamas. Kad problemos kol kas nėra, antrino ir būsimosios Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijos vadovė Saulė Kazinavičienė.

„Patikėkit, atsukam, kiek tik galim“

Nors rajono darželių direktorės politikų klausimų nesulaukė, tačiau po kavos pertraukos dėmesio tarybos posėdžių salėje nestigo Juodupės lopšelio-darželio vadovui Valdžiui Vaičėnui, kalbėjusiam ir apie šąlančias Juodupės bibliotekininkes, kurios dirba tame pastate, kur įsikūręs darželis. „Tos moterys nėra atšalę, jos labai šaunios. Mes rūpinamės, aplankom kas antra diena. Jos atrodo kaip gyvos visos, žinokit. O tas klausimas, šilumos klausimas, pasirodo, yra gvildenamas penkiolika metų. Dabar po komitetų posėdžių truputėlį nejaukiai darbuotojai jaučiasi, ir aš truputėlį nejaukiai jaučiuos. Todėl, kad lyg ir taip gavosi, jog darželis prisuka ar ten užsuka šilumą. Patikėkit, atsukam, kiek tiktai galim. Na, matot, jau sunku išmatuoti“, – salei kvatojantis šypsojosi direktorius. Jo žodžiais, dozė humoro truputėlį padeda atsipalaiduoti, o mokytojai, pagal psichologų įvairius vertinimus, vaikams pirmiausia patinka pagal humoro jausmą, teisingumą ir tik trečioj vietoj – žinios. „Gerą kavą padarėt direktoriui“, – į V. Vaičėno ataskaitą reagavo meras.

Posėdžio pabaigoje opozicijos atstovas Antanas Vagonis įvertino, kad „meras auga kaip politikas“, bet peikė Švietimo, kultūros ir sporto komitetą, kuris net nesvarsto svarbių klausimų. Komitetui vadovaujanti Dijana Meškauskienė jokiu būdu neprisiėmė kaltinimų.

Mažumos valandėlė

Vadinamoji mažumos valanda nebuvo tokia, kai opozicija kimba valdantiesiems į atlapus. Pakankamai  konstruktyviai buvo apsvarstyti rajonui skaudūs klausimai – narkotikai mokyklose, „Prie Nemunėlio“ išnykimo grėsmė, kumetyno restauravimas, priedangų reikalai, daugiafunkcės salės statyba ir kita.

Daugiau apie tai – kituose „Gimtojo…“ numeriuose