Sinoptikams pranašaujant didėjančius karščius (ketvirtadienį ir penktadienį oro temperatūra Rokiškio rajone pasieks ir galbūt netgi perkops 30 laipsnių), veterinaras Petras Šeškas ragina pasirūpinti ir naminių gyvūnų sveikata. „Per karščius saugokimės ne tik patys, bet ir saugokime savo augintinius“, – primena jis.
Veterinaras pataria, kad per karščius katėms, šunims būtina dažniau keisti geriamąjį vandenį. Gyvūnai neturi jo pritrūkti. Jeigu yra galimybė, rekomenduojama vandenį augintinio dubenėlyje pakeisti kelis kartus per dieną, nes tai mažina bakterijų dauginimosi riziką. Kaitros metu, natūralu, sumažėja gyvūno apetitas, todėl nereiktų per prievartą siūlyti gyvūnui maisto. Kai kurie gyvūnų mylėtojai per karščius siūlo augintiniams maistą, palaikytą šaldiklyje. Nors, pasak P. Šeško, tai nebloga mintis, bet patartina, kad ėdesys nebūtų sušalęs į ledą, nes tiek katės, tiek šunys, ypač vyresnio amžiaus, gali išsilaužyti dantis.
Jei gyvūnai per karščius būna patalpose, ji turi būti gerai ventiliuojama. Augintinį rekomenduotina vedžioti lauke tik anksti ryte arba vėlai vakare, antraip didžiulė tikimybė, kad keturkojis dėl įkaitusios kelio dangos gali nudegti pėdutes iki žaizdų.
„Deja, vis dar nemažai šunų kaimuose tebelaikomi pririšti prie būdų. Esant tiesioginei saulei, be galimybės pasislėpti pavėsyje, tai gali būti mirtina. Pakaks valandos, ir šuo nugaiš“, – teigė P. Šeškas, patariantis lauke laikomus šunis perkelti į pavėsį.
Jei pastebite, kad patankėjo šuns lekavimas, šuo guli mieguistas, būtina suteikti pirmąją pagalbą – dėti ant galvos ir kūno vėsų sudrėkintą rankšluostį.
„Jokiu būdu nepalikite savo augintinių automobilyje, net ir labai trumpam. Automobilis per karščius virsta šiltnamiu, kuris jūsų gyvūnui gali atnešti pražūtį“, – ragina atkreipti dėmesį P. Šeškas.
Karštis negailestingas ir galvijams. Ypač jis gali būti pražūtingas prieaugliui. Veterinaro darbo praktikoje dažnai yra pasitaikę atvejų, kai nebepavyko išgelbėti šilumos smūgio pakirsto veršelio. Net jeigu patyręs tokį smūgį gyvulys išlieka gyvas, P. Šeško teigimu, organizmas lieka pažeistas. „Galvijus patariama dažniau girdyti vandeniu, aprišti ragus kokiu nors audiniu, kad nuo saulės apsaugotume galvos sritį, jeigu yra galimybė, ganyti gyvulius pavėsyje“, – patarė pašnekovas.
Didžioji bėda per karščius – galvijus puolantys įvairūs mašalai, sugeliantys odą iki žaizdų. Didžioji bėda, kad per tokius karščius mažai veiksmingi tampa ir juos atbaidantys repelentai. Deja, jokio stebuklingo recepto, kaip apsaugoti galvijus nuo jų – nėra, kraujasiurbių invazija sumažėti turėtų sugynus gyvulius į tvartą ar pašiūrę.
Žinoma, kaip visose gyvenimo situacijose, taip ir čia, reikalingas sveikas protas. „Esu matęs, kad prie jūros moteris šuniui uždėjusi nuo saulės akinius ir skrybėlaitę. Tai šiek tiek sukėlė šypseną. Rūpinkimės savo gyvūnais, bet neperlenkime lazdos“, – pokalbį užbaigė P. Šeškas.
