Išlindo problemos nutylėjimo pasekmės
Susitikimo metu ministrė akcentavo, kad nėra šalyje tokios mokyklos, kuri nesusidurtų su elektroninių cigarečių problema. „Šiais laikais narkotikų prieinamumas tapo toks lengvas, kad bet kas gali parsisiųsti cheminių medžiagų su instrukcija ir pasigaminti neaiškios kilmės narkotikų, kurie dozuojami į elektroninių cigarečių skysčius“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Tyrimai rodo, kad elektronines cigaretes rūkančiųjų amžius jaunėja. Tą mėginti yra darę net dešimtmečiai.
Todėl, anot jos, labai svarbu, kad mokyklos drąsiai kalbėtų apie problemas, užuot jas dangsčiusios. „Nė vienam mokyklos direktoriui nėra malonu kalbėti apie problemas jo vadovaujamoje mokykloje. Taigi, pastebime, kad tiek mokyklų vadovai, tiek tėvai yra linkę apie narkotikų problemą mokyklose nutylėti. Tačiau visa tai ir sukūrė situaciją, pasekmes, kokias turime dabar“, – teigė ministrė.
Gavo „namų darbų“
Bandomasis ministerijos inicijuotas projektas, pasak A. Bilotaitės, vyko septyniose Vilniaus, Alytaus miesto ir Klaipėdos rajono mokyklose. Taikytos tiek „minkštosios“, tiek „kietosios“ priemonės, tačiau pagrindinis – mokinių kuprinių tikrinimas. Dar vienas iš „vaistų“ – kokybiškas užklasinės veiklos pasirinkimas. Taip pat, anot ministrės, labai svarbus ir kompleksinis požiūris, t. y. visi – tiek mokinio tėvai, tiek mokykla, tiek socialiniai darbuotojai, tiek policijos pareigūnai ir kitų prevenciją vykdančių organizacijų darbuotojai, turi kartu kryptingai spręsti problemą. „Norėtume, kad po šio susitikimo parsineštumėt „namų darbus“, – sakė A. Bilotaitė.
Siekis – sukurti sklandų prevencijos mechanizmą
Anot viceministrės Agnetos Ladek, pilotiniam projektui buvo pasitelkta per trisdešimties ekspertų, atstovaujančių įvairioms institucijoms, darbo grupė. „Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atlikti tyrimai parodė, kad tik beveik kas trečia mokykla skiria dėmesį nuosekliai narkotikų prevencijai, o moksleivių, susijusių su nusikalstamomis veikomis dėl narkotinių medžiagų, skaičius tik auga. Skandinavijoje, pavyzdžiui, jau fiksuojamos veikiančios nusikalstamų asmenų grupuotės, išnaudojančios nepilnamečius būtent dėl mažesnio baudžiamumo. Sprendėme, ką daryti, kad neatsidurtume tų šalių „batuose“, – dėstė A. Ladek. Buvo sudarytas priemonių meniu, mokyklos vertinimą atliko kartu su policijos komisariatais. Kartu su mokyklų steigėjais – savivaldybėmis, buvo rengiamas individualių veiksmų planas. „Vienos savivaldybės skyrė pakankamai didelį finansavimą ir taikė griežtas priemones, o kitos žiūrėjo į tai ne taip griežtai. Nė vienoje mokykloje nebuvo vienodo reagavimo algoritmo. Situacija netolygi, tačiau tikimasi, kad sukūrus sklandžiai veikiantį prevencijos mechanizmą, jį bus galima pritaikyti visos šalies mastu“, – pristatė A. Ladek.
Priklausomybių priežastys
Viena problemų, pasak A. Ladek, išryškėjusi projekto metu, kad moksleiviai nesuvokia trumpalaikės narkotinių medžiagų žalos – suvokiama tik ilgalaikė. „Moksleiviai sako, kad ateis metas, kad jie vis tiek kada nors pabandys. Tai reiškia, kad tarp jaunimo sklando mitai apie saugų vartojimą. Bet tokio dalyko nėra. Todėl labai svarbu atitolinti kuo ankstesnį pabandymo laikotarpį. Kuo anksčiau vaikas pabando, tuo didesnė koreliacija su jo priklausomybėmis vėlesniame amžiuje. Taip pat vaikų priklausomybes paskatina sutrūkinėję santykiai. Patys vaikai įvardija, kad tėvai neskiria jiems dėmesio, nėra kokybinio bendravimo, tad svaiginimasis tampa problemos sprendimu. Dargi svaigintis vaikus paskatina ir smurtas jiems artimoje aplinkoje, kitos stresinės situacijos, tėvų priklausomybės“, – vardijo A. Ladek.
Viceministrės žodžiais, viena prevencinių priemonių gali būti nepilnamečių įdarbinimas. „Lietuvoje nuo keturiolikos metų galima legaliai dirbti. Savivaldybės turėtų aktyvinti, plėsti jaunimo įdarbinimo programas“, – pridūrė A. Ladek. Taip pat vienas „vaistų“ – telefonų pamokų ir pertraukų metu mokykloje nenaudojimas. Tačiau reikia bendro, vieningo susitarimo tarp pedagogų, tėvų ir pačių mokinių.
A. Ladek susitikimo metu užsiminė ir apie neseniai atsiradusios pasitikėjimo linijos „Narkotikams-NE“ veiksmingumą, kur anonimiškai galima pranešti apie įtarimą keliančius atvejus. „Gegužės mėnesį linija „lūžo“. Ne visi skambučiai virsta ikiteisminiais tyrimais, bet priemonė tikrai efektyvi“, – teigė viceministrė. Per pastaruosius tris mėnesius iš viso fiksuota per pora šimtų pranešimų.
Daugiau „Gimtajame…“
