Prieš daugiau nei septynerius metus Erlanda su vyru Raimondu pradėjo globoti trejų ir penkerių metų seses. Šių metų gruodį jaunėlei bus vienuolika, o sausio pradžioje vyresnėlei sukaks trylika metų.
Globėjų šeima sesutėms atvėrė namų duris ir širdis, tačiau kasdien Lietuvoje bent 6 vaikams reikalingi budintys globotojai arba globėjai. Artėjant didžiosioms metų šventėms vaikų globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradeda iniciatyvą „Mano akims reikia Tavo akių“, kurios metu atkreipiamas dėmesys į globėjų laukiančius vyresnius vaikus ir kviečiama pasvarstyti apie jų globą.
Sujaudino filmas apie globėjų laukiančius vaikus
Daugelį metų pedagoge dirbanti ir kartu su vyru natūrinį ūkį puoselėjanti Erlanda pasakoja, kad pirmosios mintys apie globą aplankė 2015 m. Tuomet į mokyklą atvažiavo Kaišiadorių globos centro specialistė ir parodė trumpą bei jautrų filmą apie globėjų laukiančius vaikus.
„Mano vaikai jau buvo palikę namus, studijavo ir gyveno Vilniuje. Aš pajaučiau viduje, kad noriu globoti. Pirmiausia pasitariau su savimi, po to – su vyru. Pasikalbėjau su artimaisiais, draugais ir taip gimė pasirinkimo dėlionė. 2017 m. kartu su vyru nuėjome į globėjų mokymus“, – pasakoja globėja.
Pasirengusi globai, Erlanda nelaukė nė minutės – išgirdusi apie galimybę globoti mergaites, kitą dieną Erlanda važiavo į Vilnių, SOS vaikų kaimą.
„Galvojau, koks bus tas susitikimas su mergaitėmis, ką aš joms pasakysiu, bet, atrodo, pavyko. Susitikime dalyvavo ir atvejo vadybininkė, mergaičių budinčios globotojos sutuoktinis. Buvo labai jautri akimirka, kai jaunesnioji piešdama sako, kad tėvelis žadėjo atvažiuoti, bet taip ir neatvažiavo ir jos skruostu nuriedėjo ašara. Man pačiai suspaudė širdį“, – prieš septynerius metus įvykusį pirmąjį susitikimą gerai prisimena globėja.
Po pirmos pažinties su būsimomis globotinėmis Erlandai paskambino vaikų globos specialistė ir pasiūlė paruošti mergaičių svečiavimosi pas ją planą bei tęsti pažintį.
Teko susipažinti ir su karvės „blynu“
Pasak globėjos, mergaičių adaptacija šeimoje buvo nesunki. Nors vyras kiek baiminosi, kaip mieste gyvenusios sesės prisitaikys prie kaimo.
Erlanda prisipažįsta, kad pradžioje mergaičių emocinis ryšys buvo stipresnis su Raimondu, o dabar, ankstyvoje paauglystėje, jos labiau draugauja su ja.
„Mano vyro charakteris yra tipiškas, lietuviškas, jo nuomone, vaikams reikia mokėti šiek tiek ūkio darbų. Aš joms leidžiu daugiau pasirinkti, kas joms patinka. Kartais mūsų požiūris į auklėjimą, ką vaikas turi žinoti ar mokėti, su vyru išsiskiria. Tačiau kaip globėjas ir tėvas, Raimondas mergaitėms labai daug reiškia“, – neabejoja Erlanda.
Mergaičių pomėgiai – nuo motociklų iki dainavimo
Šiuo metu vyresnėlė yra šeštokė, lanko šokių būrelį, domisi motociklais. „Ji užsiminė, kad norėtų būti kare arba policininke“, – sako Erlanda.
Jaunėlei labai patiko dziudo pamokos, bet miestelyje nebeliko mokytojo. Tačiau ji toliau lanko dainorėlių kolektyvą, nes, pasak globėjos, jos balsas turi daug potencialo. „Mergaitės savo klasėse vyriausios. Sulaukiau patarimo, kiek įmanoma ilgiau atidėti mokyklą, kad jos mokslams labiau subręstų. Man atrodo, pasiteisino. Šį patarimą duočiau ir kitiems globėjams“, – sako moteris.
Ji pastebi, kad pedagogai ne visada supranta, kiek pažeisti tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme yra globojami vaikai. Jie sureikšmina tuos dalykus, kurių nereikia sureikšminti, ir praleidžia pro pirštus tuos, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Pasak Erlandos, pavyzdžiui, pirmus metus namuose naktį nuolat degė lempa, nes vaikai sapnuodavo košmarus ir per miegus rėkdavo.
Jeigu tiki ir yra noras globoti – tik pirmyn
Biologiniai globėjų sūnūs yra mergaičių krikštatėviai, kurie kartkartėmis jas aplanko. „Jie į mergaites žiūri kaip į sparčiai augančius vaikus, kurie yra mūsų šeimos dalis. Kai pradėjome jas globoti, buvo šiek tiek ir pavydo užuominų, nors jie jau buvo suaugę ir nebegyveno kartu. Atvažiuoja ir sako, ką, aš nebeturiu kambario. Sakau, sūnau, tu kartą per mėnesį atvažiuoji iš Vilniaus. Dabar čia mergaičių kambarys. Visiems norisi dėmesio, bet tai natūralu“, – šypsosi globėja.
Erlanda atvira: „Pradėjusi globoti, įveikiau savo baimes ir tas tuščio lizdo sindromas, kad ir kaip jį pavadinsi, man pasitarnavo – aš pratęsiau savo gyvenimo pilnatvę.“
„Nesame tobuli, bus daug iššūkių, bet jeigu tiki ir yra noras globoti, tai tik pirmyn“, – į svarstančius globoti kreipiasi Erlanda.
Visą informaciją apie globą ir įvaikinimą surasite www.globoscentrai.lt, taip pat paskambinę į nemokamą Vaiko teisių liniją 0 800 10 800.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inform.
