Kai tik buvo paskelbta apie lietuvių kalbos dienų sostinės renginius Rokiškyje, nemaža buvo skeptikų. Juk daug tokių skambiai pavadintų renginių kelia tik nuobodulį, nes daromi tik skirtoms lėšoms „įsisavinti“ ir paukščiukams renginių grafoje pasidėti. Prisipažinsiu, tarp tų skeptikų buvo ir šių eilučių autorius. Bet būsiu apsirikęs ir užmiršęs, kad biblioteka jau kurį laiką turi talentingą renginių organizatorę Audronę Vainauskaitę, po kurios rankų prisilietimo net nuobodžiausiu iš anksto atrodęs renginys sušvinta ne tik poezijos perliukais bet ir žaidimo linksmybe, ir ironijos žiežirbomis.
Šią savaitę vykusiose kalbos dienų pabaigtuvėse, vėlgi išmaningai pavadintose „Sostinės sūkuriais“, taip pat netrūko nei vieno, nei kito, nei trečio. Poeziją atstovavo „Antano Strazdo tiešijimo“ vaizdo įrašas, ir dar pora eilėraščių, vieną kurių – Gražinos Pitrėnienės skirtą Obeliams – perskaitė mecenato, verslininko Leonardo Šablinsko vaikaitė. Žaidimo linksmybe džiugino „paProjekto“ stendas bibliotekos vestibiulyje ir aukštaitiškų posakių konkurso laureatų perlai, kurie jau puikuojasi Rokiškio miesto autobusų stotelėse. Jie, beje, neretai ir ironiški. Lygiai taip pat linksmai ir ironiškai apie savo instaliaciją „Liežuvautojai“ šnekėjo dailininkas Rimvydas Pupelis, kurio istorija apie beždžiones, išlipusias iš medžių, kaip paliudijo Audronė Vainauskaitė, kaskart vis keičiasi, bet nuo to tik linksmiau ir įdomiau.
Buvo tuose „Sūkuriuose“ ir rimtesnių dalykų. Kaip ir dera, padėkota sostinės renginių organizatoriams, tarp kurių buvo ne tik bibliotekininkai, bet ir rajono savivaldybė bei jos Komunikacijos ir kultūros skyrius, įvairių konkursų dalyviams. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas netgi siūlė rokiškėnams ir kitais metais organizuoti analogišką renginį, bet J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė Daiva Vilkickienė lyg tarp kitko pastebėjo, jog nuostatuose paminėta, kad lietuvių kalbos sostinės rengėjai dvejus metus neturi teisės pretenduoti į šį titulą, ir pridūrė, kad lietuvių kalbai skirtų renginių šiemet dar tikrai bus iki metų pabaigos. Manykim, jog ir kitais metais, nes bibliotekininkams ta kalba rūpi ne vien už pinigus ir ne vien per renginius.
Paskutiniu „Sostinės sūkurių“ akcentu tapo Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondo dramos studijos spektaklis „Dialogai su Emilija“ pagal Juditos Vaičiūnaitės pjesę, režisuotas Jono Buziliausko. Bet jis nusipelno atskiro aptarimo ir platesnio pašnekėjimo.
